„Planuojame, kad bent 15 proc. mūsų portfelio sudarytų užsienio rinkos, t. y. Centrinė Europa arba Skandinavijos šalys, ir 85 proc. vietinės rinkos“, – nuogąstavo „Raseinių statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis.

Vietos Lietuvoje mažiesiems statybos verslams ima stigti. Trūksta naujų projektų, kurie tiktų vidutiniams statytojams. Tad užsakymų yra vos trims mėnesiams į priekį.

„Darbų trūksta. Negali sakyti, kad jų nėra, tačiau jų nėra už tinkamą kainą“, – situaciją statybos sektoriuje komentavo S. Bekampis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mažiesiems ir vidutiniams statytojams belieka trauktis iš Lietuvos.

„Kurie nerado darbų arba neturi, ko gero, dalis iš jų važiuos dirbti į užsienio rinkas“, – spėjo Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Priežastis – karas Ukrainoje ir rekordinė infliacija. Anot Statybininkų asociacijos, šalyje išliks tik didžiausi ir stipriausi.

„Mūsų didžiausių įmonių 20 praktiškai visai neblogai gyvena ir suformavę savo pardavimų portfelius. Kai kurie net negali priimti daugiau užsakymų, nes turi darbo pakankamai“, – sakė D. Gedvilas.

Tačiau Lietuvos statybos milžinai tikina, kad jų situacija ne ką geresnė.

„Akivaizdu, kad žmonės nebeperka butų. Atrodo, kad tai prasidėjo, kai atsirado centrinio banko politika kelti bazines palūkanas. Mes pradėjome tai jausti nuo rugsėjo mėnesio“, – akcentavo INHUS komercijos direktorius Tadas Raškauskas.

Inžinerinė statyba, pvz., „Rail Baltica“ geležinkelis, anot ekonomistų, turėtų amortizuoti menkstančią daugiabučių statybą. Vis dėlto prognozuojama, kad pramoninės ir gyvenamosios paskirties statytojams dėl užsakymų teks itin konkuruoti.

„Pirkėjai lieka labai atsargūs ir normalu, kad nekilnojamojo turto vystytojai neskuba pradėti naujų projektų, nes paklausa gana silpna“, – pabrėžė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Akivaizdu, kad žmonės nebeperka butų. Atrodo, kad tai prasidėjo, kai atsirado centrinio banko politika kelti bazines palūkanas.

Tačiau statytojai tikina, kad sėkmės negarantuoja net užsakymų skaičius.

„Net turėdamas užsakymų negali būti tikras, kad jie įvyks, nes paskutinę minutę investuotojas gali nuspręsti nestatyti“, – sakė T. Raškauskas.

Verslininkai įsitikinę, kad statybininkų ateitis Lietuvoje – liūdna. Anot Statybininkų asociacijos, dabar Lietuvoje lieka tik dideli projektai, kurių šiemet galima suskaičiuoti maždaug aštuonis.

„Smulkūs rangovai turės ieškoti ryšio su didelėmis kompanijomis, kad išgyventų, turėtų darbų“, – sakė D. Gedvilas.

Statybininkams atitenkančius užsakymus mažina ir kylantis EURIBOR. Ekonomistai prognozuoja, kad trijų mėnesių EURIBOR norma pasieks daugiau nei 2 proc., tačiau šiemet daugiau kilti jis nebeturėtų.