Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad ETPA raginimas yra dar vienas tarptautinės bendruomenės balsas, į kurį nekreipti dėmesio yra sudėtinga.

„Kiekvienas tarptautinės organizacijos balsas, nuomonė šiuo klausimu, konkrečiai raginimai stabdyti Astravo atominės elektrinės statybas dėl pažeidimų, dėl nepagarbos tarptautiniams aplinkos saugos standartams, yra sveikintinas. Mes stengiamės konsoliduoti tarptautinę nuomonę, tarptautines organizacijas“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Anot ministro, Lietuvos pozicija Astravo AE klausimu išliks principinė.

„Nuosekliai dirbsime ta pačia kryptimi, nematome čia jokių atsitraukimo galimybių, kompromisams vietos nėra. Tai per daug jautrus objektas ir esame įsitikinę, kad tai ne tik Lietuvos galvos skausmas“, - sakė užsienio reikalų ministras.

Rezoliucijoje teigiama, kad Baltarusija pažeidė daugelį tarptautinių statybos saugumo reikalavimų, ypač pasirinkdama netinkamą ir nesaugią statybos aikštelę. Šio nesaugaus projekto pasekmės gali būti pražūtingos ne vienai Europos valstybei ir jos žmonėms.

Taip pat pabrėžiama, kad susirūpinimą dėl saugumo reikalavimų nepaisymo yra išreiškusios daugelis kompetentingų tarptautinių organizacijų - Tarptautinė atominės energetikos agentūra, Tarptautinio saugumo ir Espo konvencijos, Orhuso ir Helsinkio Vandens konvencijos, Europos Sąjungos, Jungtinių tautų ir kitos JT organizacijos.

ETPA rezoliucija yra skirta demokratijos ir žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje įvertinti. Pataisą dėl Astravo AE registravo Seimo delegacijos ETPA nariai Emanuelis Zingeris, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Kęstutis Masiulis, Egidijus Vareikis ir kitų delegacijų nariai.

Seimas birželio viduryje įstatymu įtvirtino, kad Astravo atominė elektrinė yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai, o balandį pritarė įstatymui, kuriuo ketinama riboti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos importą.

Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kiekvieno jų galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.