- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „moksline fantastika“ ir nemano, kad ją įgyvendinti pavyks. O Vartotojų aljansas ministerijai siūlo geriau spręsti jau esamas problemas.
Į pagalbą – nuotekos?
„Nuotekas galima panaudoti. Tai – neišnaudoti energijos klodai“, – sakė fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.
Pasiekti sėkmingą rezultatą padeda mielės. Jos nuotekose randa cukrų, kurį valgydamos generuoja elektros energiją.
„Mielė iš aplinkos ima cukrų, kitas maistines medžiagas. Tai procesas, kurio metu aplinkui susidaro elektros krūvis. Ir mes tą elektros krūvį nuimame nuo jos“, – pasakojo K. Stašys.
Iki kitų metų pabaigos tikimasi sukurti prototipą, kad technologija veiktų jau nebe laboratorijos, o realiomis sąlygomis.
„Pats pilotas gamintų pakankamai energijos krauti telefonui, aišku, ją didinant – mes pasieksime savo 600 kW. Tap galima išlaisvinti Lietuvą iš energetikos problemų“, – teigė „hitEnergy“ vadovas Kasparas Kižys.
Pristato strategiją
Savarankiška elektros gamyba – pagrindinis iššūkis. Tą pripažįsta ir energetikos ministras. Tad visuomenei pristato strategiją, kaip per 26 metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma.
„Mums nereikės importuoti naftos ir dujų, o tai – maždaug 7 mlrd. eurų kas metus. Yra skaičiuojama, kad mes ne importuosime už 7 mlrd. eurų, o dar ir eksportuosime įvairios produkcijos už 8 mlrd.“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teigė, kad vandenilis leis uždirbti. Anot D. Kreivio, Lietuva iš saulės ir vėjo pertekliaus gali gaminti vandenilį ir tapti eksportuotoja tokioms šalims kaip Vokietija. Išlaidas už sistemos išlaikymą siūlo mažinti pasistačius mažą branduolinį reaktorių. Ekspertų nuomone, tokie planai – kaip utopija.
„Tarp energetikų juokaujama, kad mes dabar geriau įsivaizduojam, kaip Lietuvos energetika atrodys 2050-aiais, o ne, pavyzdžiui, 2027 metais. Tai – toks įsivaizdavimas. Labiau susiję su moksline fantastika, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Spėjama, kad 2050 metais Lietuva suvartos ir pasigamins 74 TWh elektros. Daugiausia jos ateis iš vėjo ir saulės. „Litgrid“ į tinklų plėtrą žada investuoti 8 mlrd. eurų.
„Pirmiausia, linija nuo Darbėnų iki Panevėžio. Čia – didžiausia investicija. Taip pat latviškų jungčių stiprinimas. Kažkada ateity bus ir vokiška jungtis“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vis mažiau paskatų
Manoma, kad po 26 metų saulės elektrinės ant namų stogų turės tris kartus daugiau vartotojų nei dabar. Bet ministras pripažįsta, kad tie, kurie gaminsis elektrą patys, sulauks vis mažiau paskatų.
„Valstybės subsidijų dalis mažės, nes iki šios dienos mes gaudavom daug Europinės paramos“, – tvirtino D. Kreivys.
Paramos kol kas nesulaukė ir mokslininkai, kurie iš nuotekų galėtų pagaminti pigesnės elektros energijos.
„Dar mes nekalbėjome su ministerija. Su ja bendradarbiaujame kitose srityse“, – sakė K. Stašys.
Opozicija dvejoja, ar už energetinę nepriklausomybę neteks susimokėti patiems gyventojams per augsiančius tarifus, jei nebus kam remti.
Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja
„Kad tie kaštai ir rizikos negultų ant mūsų pramonės, mūsų vartotojų pečių. Nes reikės išvystyti tą infrastruktūrą, laidus nutiesti. Ir jeigu tinkamai vokiečiams neparduosime elektros energijos, tai už tai turėsime patys susimokėti“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja“, – tikino D. Kreivys.
Esamos problemos – pamirštos?
Vartotojų aljansas mano, kad ministerija galėtų spręsti esamas problemas, o ne galvotų apie trisdešimtmečio planą. Gyventojai neatsikovoja su mokėtojų netesybomis už nutrauktas sutartis, nors elektros tiekėjai skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. Žiniasklaida skelbia, kad bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas už praėjusius metus siekė 170 mln .eurų.
„Tokio dydžio pelnai rodo, kad oligopolinė rinka ir nepriklausomi tiekėjai taiko tas kainas, kurios yra labai aukštos, palyginti su rinkos kainom, kokias galėtų gauti vartotojai, jeigu būtų daugiau tiekėjų“, – dalijosi vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.
Energetikos strategiją dar turės palaiminti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą10
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?16
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?6
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų5
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi2
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino60
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...