Į pagalbą – nuotekos? 

„Nuotekas galima panaudoti. Tai – neišnaudoti energijos klodai“, – sakė fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.

Pasiekti sėkmingą rezultatą padeda mielės. Jos nuotekose randa cukrų, kurį valgydamos generuoja elektros energiją.

„Mielė iš aplinkos ima cukrų, kitas maistines medžiagas. Tai procesas, kurio metu aplinkui susidaro elektros krūvis. Ir mes tą elektros krūvį nuimame nuo jos“, – pasakojo K. Stašys.

Iki kitų metų pabaigos tikimasi sukurti prototipą, kad technologija veiktų jau nebe laboratorijos, o realiomis sąlygomis.

„Pats pilotas gamintų pakankamai energijos krauti telefonui, aišku, ją didinant – mes pasieksime savo 600 kW. Tap galima išlaisvinti Lietuvą iš energetikos problemų“, – teigė „hitEnergy“ vadovas Kasparas Kižys.

Pristato strategiją

Savarankiška elektros gamyba – pagrindinis iššūkis. Tą pripažįsta ir energetikos ministras. Tad visuomenei pristato strategiją, kaip per 26 metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma. 

„Mums nereikės importuoti naftos ir dujų, o tai – maždaug 7 mlrd. eurų kas metus. Yra skaičiuojama, kad mes ne importuosime už 7 mlrd. eurų, o dar ir eksportuosime įvairios produkcijos už 8 mlrd.“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teigė, kad vandenilis leis uždirbti. Anot D. Kreivio, Lietuva iš saulės ir vėjo pertekliaus gali gaminti vandenilį ir tapti eksportuotoja tokioms šalims kaip Vokietija. Išlaidas už sistemos išlaikymą siūlo mažinti pasistačius mažą branduolinį reaktorių. Ekspertų nuomone, tokie planai – kaip utopija.

„Tarp energetikų juokaujama, kad mes dabar geriau įsivaizduojam, kaip Lietuvos energetika atrodys 2050-aiais, o ne, pavyzdžiui, 2027 metais. Tai – toks įsivaizdavimas. Labiau susiję su moksline fantastika, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Spėjama, kad 2050 metais Lietuva suvartos ir pasigamins 74 TWh elektros. Daugiausia jos ateis iš vėjo ir saulės. „Litgrid“ į tinklų plėtrą žada investuoti 8 mlrd. eurų.

„Pirmiausia, linija nuo Darbėnų iki Panevėžio. Čia – didžiausia investicija. Taip pat latviškų jungčių stiprinimas. Kažkada ateity bus ir vokiška jungtis“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Vis mažiau paskatų

Manoma, kad po 26 metų saulės elektrinės ant namų stogų turės tris kartus daugiau vartotojų nei dabar. Bet ministras pripažįsta, kad tie, kurie gaminsis elektrą patys, sulauks vis mažiau paskatų.

„Valstybės subsidijų dalis mažės, nes iki šios dienos mes gaudavom daug Europinės paramos“, – tvirtino D. Kreivys.

Paramos kol kas nesulaukė ir mokslininkai, kurie iš nuotekų galėtų pagaminti pigesnės elektros energijos.

„Dar mes nekalbėjome su ministerija. Su ja bendradarbiaujame kitose srityse“, – sakė K. Stašys.

Opozicija dvejoja, ar už energetinę nepriklausomybę neteks susimokėti patiems gyventojams per augsiančius tarifus, jei nebus kam remti. 

Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja

„Kad tie kaštai ir rizikos negultų ant mūsų pramonės, mūsų vartotojų pečių. Nes reikės išvystyti tą infrastruktūrą, laidus nutiesti. Ir jeigu tinkamai vokiečiams neparduosime elektros energijos, tai už tai turėsime patys susimokėti“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.

„Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja“, – tikino D. Kreivys.

Esamos problemos – pamirštos?

Vartotojų aljansas mano, kad ministerija galėtų spręsti esamas problemas, o ne galvotų apie trisdešimtmečio planą. Gyventojai neatsikovoja su mokėtojų netesybomis už nutrauktas sutartis, nors elektros tiekėjai skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. Žiniasklaida skelbia, kad bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas už praėjusius metus siekė 170 mln .eurų.

„Tokio dydžio pelnai rodo, kad oligopolinė rinka ir nepriklausomi tiekėjai taiko tas kainas, kurios yra labai aukštos, palyginti su rinkos kainom, kokias galėtų gauti vartotojai, jeigu būtų daugiau tiekėjų“, – dalijosi vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.

Energetikos strategiją dar turės palaiminti Seimas.