Pasak jų, bendradarbiavimą lemia ne tik šalių politiniai santykiai, bet ir daug kitų veiksnių – ilgalaikė partnerystė, Lietuvoje gaminamų technologijų poreikis bei jų teikiama nauda, taip pat pasaulinių technologijų gigantų požiūris.

Pašnekovų teigimu, pasiekti konkrečius rezultatus užmezgant ryšius su partneriais Taivane gali prireikti kelerių ar dar daugiau metų. 

Taivaniečiai lankėsi daiktų interneto prietaisų gamintojos „Teltonika“ gamykloje, lazerių gamybos įmonėse „Ekspla“, „Light Conversion“, „Eksma“, aukštųjų technologijų įmonėje „Brolis Semiconductors“.

Kalbėti apie susitarimus dar anksti

„Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigė, kad su taivaniečiais bandoma rasti bendrų taškų, tačiau kalbėti apie konkrečius susitarimus dar anksti. 

„Susitikimas vis tik buvo pažintinio pobūdžio, papasakojome, ką darome, bandėme surasti kažkokių bendrų kampų, kur galima bendradarbiauti. Jie nuoširdžiai deda pastangas, nori rasti bendrų taškų, visa tai atrodo simpatiškai, tai bandysime tų bendrų taškų rasti. Apie kažkokius konkrečius dalykus, manau, kalbėti anksti, bet kažkas, manau, gal ir bus kažkada ateityje“, – BNS teigė K. Vizbaras.

„Čia tikrai yra ne ta stadija, kada galėtų būti kažkokie susitarimai. Paprasčiausiai žmonės atvažiavo pasižiūrėti, kas kuo užsiima, kas ką turi, kas kokias galimybes turi“, – BNS teigė lazerių ir jų sistemų gamintojos „Light Conversion“ direktorius Martynas Barkauskas.

Pasak lazerių gamintojos „Ekspla“ vadovo Kęstučio Jasiūno, daugiau aiškumo galima tikėtis po to, kai namo sugrįžusi Taivano delegacija apibendrins vizitą Lietuvoje.

„Čia daugiau buvo žvalgyba jų. Jie atvažiavo įvertinti, kokia čia Lietuvoje situacija. (...) Jie daugiau žiūrėjo, kokie čia galimi bendri projektai ir apie ką jie grįžę padarys raportą. Toliau jau kažkas gal konkrečiau bus“, – BNS teigė K. Jasiūnas.

Pasak jo,  įmonės gaminami lazeriai jau naudojami Taivano puslaidininkių gamyklose. Tačiau jis pripažino, jog įmonė dar nėra tvirtai įžengusi į šios šalies rinką.

Ar su taivaniečiais pavyks rasti daugiau sąlyčio taškų, pasak „Eksplos“ vadovo, priklausys nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, ar informacija sutiks dalintis Taivano puslaidininkius naudojantys pasauliniai technologijų gigantai.

„Ar tie sąlyčio taškai bus, priklauso nuo labai daug dalykų. Vien tai, kad (...) netgi tų taivaniečių gamyklų, kur gamina puslaidininkius, technologijos priklauso, pavyzdžiui, kokiai nors „Apple“ ar kažkam kitam, ir tada jie (Taivano puslaidininkių gamintojai – BNS) turi derinti su „Apple“, ar pritaikys vieną ar kitą dalyką, ar galės mums suteikti informaciją apie tas technologijas“, – BNS teigė K. Jasiūnas.

„Light Conversion“ direktoriaus M. Barkausko teigimu, įmonė Taivano rinkoje veikia apie dešimtmetį, tačiau jos gaminami  lazeriai šios šalies puslaidininkių pramonėje naudojami nedaug, todėl perspektyvas jis vertina atsargiau – tai  priklauso nuo ilgalaikės partnerystės ar technologijų poreikio, o ne tik politinių santykių.

„Reikėtų turbūt irgi suprasti, kad žmonės, įmonės gali nupirkti alų ar saldainių. Subtilūs prietaisai bus perkami tada, kai tikrai jų reikės, kada bus įrodyta, kad jie yra geresni ar patikimesni, o ne dėl to, kad politikai nusprendė draugauti ar nedraugauti“, – teigė M. Barkauskas.

„Galbūt dabar Taivano požiūris į Lietuvą yra geresnis, bet nuo to niekas nepradeda daugiau pirkti. Daugiau pradeda pirkti tada, kai ilgus metus dirbi, duodi savo prietaisus, žmonės atidirba procesus, kažkas pavyksta, pamato, kad su vienais (prietaisais – BNS) gaunasi, su kitais nesigauna. Jeigu su mūsų prietaisais gaunasi, o su konkurentų nesigauna, tada toliau tas bendradarbiavimas vystosi, o ne dėl to, kad kažkas kažką pasirašė“, – kalbėjo jis.

„Brolis Semiconductors“ vienas įkūrėjų K. Vizbaras į bendradarbiavimą su Taivanu žvelgia optimistiškiau.

„Jie atviri ir mes atviri, ir aš manau, kad kažką rasime. Šiaip jie labai gerai supranta, ką mes darome, tai mums labiau reikia suprasti, ką jie gali mums pasiūlyti. Bet aš manau, kad kažką galbūt ir rasime, jeigu visos pusės yra geranoriškai nusiteikusios“, – BNS sakė K. Vizbaras.

Anot jo, kalbėti apie konkrečias sutartis dar anksti, tačiau jis neabejoja, jog bendradarbiavimas vyks toliau. Vis dėlto verslininkas negalėjo atsakyti, kada būtų galima tikėtis konkrečių poslinkių ar rezultatų – pasak jo, tai gali užtrukti ir kelerius metus.

„Sunku pasakyti. (...) Gali būti metai, gali būti du, bet visa tai yra normalu. Kitaip ir negali būti, negalima kitaip tikėtis“, – sakė K. Vizbaras.

Apie planus bendradarbiauti su Taivanu puslaidininkių lustų srityje šią savaitę pranešė ir daiktų interneto prietaisų gamintojos „Teltonika“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Įmonės nenori atskleisti planų

Seimo ryšių su Taivanu (Kinijos Respublika) tarpparlamentinės grupės pirmininkas Matas Maldeikis šią savaitę teigė, jog taivaniečiai jau nurodo konkrečias įmones ir sritis, į kurias jie mato galimybių investuoti, o ypač juos domina lazerių industrija.

Parlamentaro teigimu, produkciją į Taivaną tiekti planuojančios įmonės kol kas nenori atskleisti savo planų, bijodamos pasekmių dėl santykių su Kinija.

Taivanas vasarį Vilniuje atidarė bendrą puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centrą, padėsiantį įgyvendinti tiksliųjų mašinų ir puslaidininkių pramonės projektus. 

Taivano atstovai sausį pranešė, kad artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, be to, jis žadėjo įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Ming-Hsin Kungas sausį teigė, kad investicijos galėtų apimti įvairias sritis, tarp kurių – puslaidininkių pramonė, mikroschemos automobilių gamybai.

Ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondo lėšomis galėtų pasinaudoti puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius.

Pernai rudenį Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, Kinija tokius veiksmus palaikė bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei, nors salą ji laiko nedalomos Kinijos dalimi.