Sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje šių metų balandžio pradžioje siekė 42,726 mlrd. litų - per ketvirtį jos smuktelėjo 63,97 mln. litų (0,15 proc.), o per metus sumažėjo 238,2 mln. litų (0,6 proc.).

Vidutiniškai vienam šalies gyventojui balandžio pradžioje teko 14 555 litai tiesioginių užsienio investicijų, teigiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime.

Preliminariais duomenimis, pirmąjį ketvirtį TUI srautas Lietuvoje buvo neigiamas - minus 291,78 mln. litų. Šį TUI nutekėjimą lėmė 742,82mln. litų mažėjusios investicijos į skolos priemones, tuo tarpu investicijos į nuosavybės priemones, išskyrus reinvesticijas, bei reinvesticijų srautas padidėjo atitinkamai 46,54 mln. litų ir 404,50 mln. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2013-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai TUIsrautas buvo 706,31 mln. litų, srauto neigiamas pokytis siekė 998,09 mln. litų, o palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, kai TUIsrautas buvo 173,29 mln. litų, - 465,07 mln. litų.

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos (466,8 mln. litų), Jungtinei Karalystei priklausančių Mergelių Salų (164,1 mln. litų) ir Estijos (114,8 mln. litų) TUI, o daugiausia mažėjo Danijos (618,3 mln. litų), Lenkijos (408,1 mln. litų) ir Vokietijos (116,3 mln. litų) TUI.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (130,6 mln. litų), nekilnojamojo turto operacijų veiklą (55,7 mln. litų), o labiausiai mažėjo investicijos į finansinę ir draudimo veiklą (491,7 mln. litų).

Daugiausia Lietuvoje balandžio pradžioje buvo investavę Švedijos investuotojai - 10,7 mlrd. litų (25 proc. visų sukauptųjų TUI), Vokietijos investuotojai - 4,3 mlrd. litų (10 proc.), Lenkijos investuotojai - 3,9 mlrd. litų (9,2 proc.), Nyderlandų investuotojai - 3,8 mlrd. litų (8,8 proc. ), Norvegijos investuotojai - 2,6 mlrd. litų (6,2 proc.) ir Estijos investuotojai - 2,2 mlrd. litų (5,2 proc.).

Kovo 31 dienos duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą - 24,5 proc., finansinę ir draudimo veiklą - 22,6 proc., nekilnojamojo turto operacijų veiklą - 13,1 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą - 10,7 proc., informacijos ir ryšių veiklą - 9,7 proc. visų TUI.

Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota į rafinuotų naftos, chemijos ir farmacinių preparatų gamybą - 6,1 mlrd. litų (58,2 proc. visų apdirbamosios gamybos TUI), maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybą - 1,1 mlrd. litų (10,3 proc.).