Kovo mėnesį keturi iš dešimties (43 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, iš esmės krypsta į gerąją pusę, o daugiau nei pusė (55 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kita vertus, lyginant su tyrimu prieš metus (2018 m. kovą), teigiamai vertinančių padėtį šalyje padaugėjo 8 procentiniais punktais (tada 35proc. manė, kad padėtis šalyje gerėja ir 64 proc. nurodė, kad ji blogėja).

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, kovo mėnesį taip pat apie pusė (47 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o keturi iš dešimties (42 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Kas dešimtas (11 proc.) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), vadovai, darbininkai ir ūkininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Didesni optimistai (mano, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę) yra jaunimas iki 30 metų (51 proc. iš jų mano, kad reikalai gerėja), didmiesčių gyventojai (53 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (51 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - per 1200 eurų (53 proc.), specialistai ir tarnautojai (51 proc.) bei besimokantis jaunimas (59 proc.).