Rajono meras sako, kad gyventojai neturėjo pajusti šių pokyčių, nes jie įvyko šildymo sezono pabaigoje, tačiau ar „Lifosa“ tieks šilumą ateityje, Kėdainių vadovas garantijų pripažino neturintis.

„Viskas įvyko prieš pat šildymo sezono pabaigą, tai niekas nepajuto, bet rudenį gali pasijusti. Nenoriu nieko prognozuoti, bet jeigu viskas atsistatys taip, kaip buvo, tai įmonė ir toliau tieks perteklinę šilumą miestui. Tik norint ją gauti, reikia dirbti pilnu pajėgumu. O gal jie tik sau gamins?“ – BNS sakė Valentinas Tamulis.

Perteklinę šilumą į centralizuotus tinklus tiekusios „Lifosos“ veikla sutriko kovo 9-ąją, kai dėl tarptautinių sankcijų areštuotos jos sąskaitas, o balandžio 10-ąją įmonės veikla sustabdyta.

„Pilnai sustabdžius gamybą, šiluma Kėdainiams nėra tiekiama“, – BNS sakė bendrovės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Iki tol gamybos procese gaunama šiluma visiškai patenkindavo Kėdainių poreikį. Bendrovės atstovas teigė, kad atnaujinusi veiklą gamykla ir vėl galėtų miestą aprūpinti šiluma, tačiau jos apimtys priklausytų nuo įmonės pajėgumo.

„Lifosa“ gali pradėti tiekti šilumą Kėdainiams nors ir minimaliai atnaujinus gamybą. To pakaktų tiekti šilumą šiltuoju metų laiku. Atnaujinus gamybą 100 proc. šilumos tiekimą įmonė užtikrintų ištisus metus“, – sakė N. Vilkevičius.

Šilumą Kėdainiams dabar tiekiančios bendrovės „Panevėžio energija“ vadovas teigė, kad „Lifosos“, kaip nepriklausomo šilumos gamintojo, praradimas padarė įtakos šilumos kainai visame regione – ji pabrango apie 30 procentų.

„Dabar visam balanse mūsų kaina pabrango maždaug 30 procentų. Sutapo du dalykai, vienas – kad „Lifosa“ sustojo, antras – tuo pačiu metu augo ir dujų kaina“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Petras Diksa.

Pasak jo, „Lifosos“ tiekiama perteklinė šiluma  „Panevėžio energijos“ portfelyje sudarė apie 15 proc. ir buvo pigiausia. 

„Prieš atsijungimą tai buvo mažiausia kaina, nes kiti mūsų nepriklausomi šilumos gamintojai naudoja biokurą, o jam pabrangus ir jų kaina didėjo. „Lifosa“ naudoja kitas medžiagas, be to, jos kaina buvo reguliuojama, tai jos kaina išliko santykinai pigesnė“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

P. Diksa negalėjo atsakyti, ar ateityje Kėdainių trąšų gamintoja ir toliau tieks šilumą, tačiau vylėsi, kad taip bus, nes toks perteklinės šilumos panaudojimas yra naudingas.

„Mums nėra žinomi jos planai, tačiau neprarandame vilčių. Tai buvo visiems naudinga situacija, optimaliausias perteklinės šilumos panaudojimas“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) „Lifosai“ balandį nustatyta šilumos kaina buvo 2,10 cento už kWh – mažiausia tarp visų nepriklausomų gamintojų. Ji beveik nesikeitė nuo 2019-ųjų vasaros.  

VERT duomenimis, „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos vienanarė kaina gegužę buvo 9,55, balandį – 9, kovą – 6,83, vasarį – 6,62 cento už kiWh. Bendrovė šilumą tiekia Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio ir Zarasų rajonams.