Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rūtos Miliūtės ketvirtadienį pateikti Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų projektai numato, kad anksčiau į darbą grįžę tėvai neprarastų nepanaudotos vaiko priežiūros atostogų ir išmokos dalies – ja galėtų pasinaudoti vėliau, iki vaikui sukaks 8 metai.
Taip pat siūloma leisti vėliau gauti ir nepanaudotą vaiko priežiūros išmokos dalį, jeigu tėvai nutraukė atostogas dėl grįžimo į darbą ar tarnybą anksčiau, nei vaikui suėjo 18 arba 24 mėnesiai.
Pagal siūlomą reguliavimą, vėliau mokamos išmokos dydis būtų toks pats, koks buvo mokamas iki vaiko priežiūros atostogų nutraukimo dėl grįžimo į darbą. Išmoka būtų mokama tik už nepanaudotą laikotarpį.
„Svarbu tai, kad bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė nebūtų ilginama, o papildomos išmokos nebūtų kuriamos. Tėvams būtų suteikiama galimybė lanksčiau panaudoti tai, kas jiems jau priklauso“, – sako R. Miliūtė.
Naują tvarką siūloma taikyti ir toms šeimoms, kurių vaikams pakeitimų įsigaliojimo dieną dar nebūtų sukakę 8 metai ir kurios nebūtų išnaudojusios visos joms priklausančios vaiko priežiūros atostogų bei išmokos dalies.
Kartu teikiamos ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kad asmenys, pasinaudoję galimybe vėliau išeiti vaiko priežiūros atostogų, neprarastų galimybės būti vertinami dėl socialinės paramos skyrimo.
R. Miliūtės teigimu, pritarus įstatymų pataisoms, šeimos turėtų daugiau pasirinkimo laisvės, jų sprendimas anksčiau grįžti į darbą nereikštų prarastų socialinių garantijų.
Lankstesnė sistema, jos nuomone, padėtų ne tik geriau derinti šeimos ir profesinius įsipareigojimus, bet ir skatintų aktyvesnį tėčių dalyvavimą auginant vaikus. Demokratės vertinimu, siūlomi pakeitimai svarbūs ir platesniame Lietuvos demografinės situacijos kontekste.
„Kai Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, turime ieškoti sprendimų, kurie iš tiesų palengvintų šeimų kasdienybę. Vienkartinių paskatų neužtenka - šeimoms reikia ilgalaikio saugumo, galimybės dirbti, auginti vaikus ir neprarasti valstybės paramos“, – sako R. Miliūtė.
Jos nuomone, dabartinis reguliavimas neskatina tėvų anksčiau grįžti į darbo rinką.
„Tėvai, kurie nusprendžia anksčiau grįžti į darbą, iš esmės yra baudžiami – jie praranda galimybę vėliau pasinaudoti jiems priklausančia vaiko priežiūros išmokos dalimi. Kodėl turėtume versti šeimas rinktis tarp profesinės veiklos ir valstybės garantuojamos paramos?“, – svarsto R. Miliūtė.
Jos pasiūlytą reguliavimą po pateikimo palaikė 47 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 9 susilaikė. Projektai atiduoti Socialinės apsaugos ir darbo, Žmogaus teisių komitetams, o plenarinėje salėje jų svarstymas numatomas kitų metų sausio mėnesį.
Šiuo metu vaiko priežiūros atostogomis galima naudotis iki vaikui sukanka 3 metai, o vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo pasirinktos trukmės. Jeigu tėvai nusprendžia anksčiau grįžti į darbą, galimybės vėliau pasinaudoti likusia išmokos dalimi nėra.
ELTA primena, kad R. Miliūtė jau antrą kartą siūlo Seimui įteisinti tėvams palankesnį vaiko priežiūros atostogų modelį. Šių metų balandžio 21 d. Seimas nepritarė jos pateiktoms įstatymų pataisoms, siūlančioms leisti tėvams, nespėjusiems pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis iki jam sueis 3 metai, gauti šias atostogas ir išmoką iki vaikui sukaks 8 metai.
Už tai numatančias Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 38. Tačiau nepaisant tokio nepalankaus balsavimo, ši Seimo narės demokratės R. Miliūtės iniciatyva nebuvo galutinai atmesta, ji grąžinta tobulinti.
Seimui pasiūlyta įteisinti 3 dienų atostogas ir išmoką netekus nėštumo
Seimas svarstys siūlymą įteisinti 3 kalendorinių dienų atostogas ir išmoką moteriai bei jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, dėl nėštumo netekties. Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta iki 21 nėštumo savaitės imtinai.
Tai numatančios Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurias pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, ketvirtadienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Po pateikimo jas palaikė 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 7 susilaikė.
Projektai atiduoti svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o plenarinėje salėje jie vėl turėtų atsirasti pratęstoje sesijoje, kitų metų sausio 7 d.
Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis.
Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.
Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.
Kaip pastebi R. Miliūtė, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.
Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms.
Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.
Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.
Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia 2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų.
Pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą. Įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.
Naujausi komentarai