Kaip pripažino ne vienas konferencijos pranešėjas, puikūs Švedijos pasiekimai lyčių lygybės, aplinkosaugos, inovacijų ar ligų prevencijos srityse yra nuoseklios politinės valios ir kryptingų, dešimtmečiais trunkančių, procesų rezultatai.

Konferenciją atidariusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton pabrėžė, kad Švedijos stiprybė yra visuomenės gebėjimas susitarti – tiek atskirų individų, tiek bendruomenių, darbdavių ir profesinių sąjungų, politinių partijų. Aktyviai bendraujant ir bendradarbiaujant atsiranda geresnis tarpusavio supratimas ir solidarumas. Švedijoje visi sutinka, kad kiekvienam piliečiui turi būti prieinamas išsilavinimas, o investicijos į švietimą ir edukaciją, technologijų pažangą ir inovacijas yra vieningas viešojo ir privataus sektoriaus interesas.

Tačiau kartu I. Buxton pripažino, kad Švedija nuolat stengiasi mokytis iš kitų valstybių – tarp jų ir Lietuvos. Todėl bendradarbiauti įvairiose srityse, dalytis gerąja praktika ir nuolat mokytis yra labai svarbu. Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas yra viena iš strateginių Švedijos politikos krypčių, kuri dera su prioritetu stabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje ir reikalauti Maskvos atskaitomybės.

Antrindamas ambasadorei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vašcega konferencijoje atkreipė dėmesį į bendras ES pastangas atremti Rusijos karo sukeltus ekonominius iššūkius, išspręsti priklausomybės nuo įvairių išteklių problemas. 30 metų gyvuojanti vieninga Bendrijos rinka niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su panašiais išbandymais, tačiau dabar – pats geriausias metas parodyti savo galią, gebėjimą apsaugoti savo interesus ir klestėjimą, kurti aplinką, kurioje kiekvienas pilietis gali užsiimti tuo, kas daro jį laimingą.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pastebėjo, kad Lietuva iš Švedijos vis dar gali mokytis konstruktyvaus dialogo ir diskusijų kultūros. Anot A. Romanovskio, būtent gebėjimas diskutuoti argumentų, o ne emocijų kalba Švedijai atveria kelią į geriausius sprendimus ir kompromisus. Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje direktorė Odilija Guntoriūtė pridūrė, kad tokių pasvertų švediškų sprendimų pavyzdžiu galima laikyti skandinavų verslo investicijas Lietuvoje. Ji suskaičiavo apie 300 Lietuvoje investavusių švediško kapitalo įmonių, kurių bendra apyvarta siekia apie 2,7 mlrd. eurų.

Tačiau dar įspūdingiau švedai tvarkosi namuose – jau daugiau negu du dešimtmečius naudojasi pensijų reformos rezultatais ir stebi, kaip veikia valstybės ir asmeninio indėlio balansas. Renginyje kalbėjęs „minPension i Sverige AB“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Johanas Hellmanas papasakojo apie svarbiausius pensijų reformos Švedijoje principus. Jis pasidalijo patirtimi, kaip švedai kūrė tvarią pensijų sistemą, lanksčiai pritaikomą prie visuomenės poreikių ir atliepiančią iš lėto vykstančias, bet akivaizdžias demografines permainas.

Hellmanas taip pat akcentavo kolektyvinių susitarimų svarbą, kurie politinį procesą lydėjo visos reformos metu. Pasak pranešėjo, dėl daugybės svarbių taisyklių švedai susitaria be įstatymo normatyvų, tačiau tokiai padėčiai didelę įtaką turi tai, kad yra stiprios profesinės sąjungos. Čia solidariai kaupia ir patys darbuotojai, ir jų darbdaviai, ir valstybė.

Susitarimų reikšmę pabrėžė ir kitas pranešėjas, profesorius Fredrikas Nyströmas iš Linšiopingo universiteto. Jis atkreipė dėmesį, kad Švedijai pavyko susitarti su ES dėl išimties alternatyviems tabako produktams, kurie per kelis dešimtmečius iš šalies rinkos išstūmė cigaretes. Profesoriaus pranešimas atskleidė, jog mažėjant cigarečių vartojimui, Švedijoje mažėja sergamumas su rūkymu sietinomis ligomis. Mokslininkas įsitikinęs: jeigu žmonės mažiau serga, jie yra laimingesni. Bet tam, visų pirma, reikia suvokti tikrąjį nikotino poveikį žmonių sveikatai. Didžiausią žalą, F. Nyströmo teigimu, organizmui daro su cigarečių dūmais įkvepiamos dalelės, taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į technologiškai pažangesnius būdus gauti „švaraus nikotino“.

Lyginant su ES vidurkiu, 100 tūkst. vyrų Švedijoje tenka kone tris kartus išeminės ligos ir kone 10 kartų mažiau lūpų bei burnos vėžio atvejų. Obstrukcine plaučių liga Švedijos vyrai serga beveik du kartus rečiau negu kitose ES valstybėse gyvenantys  vyrai.

Švedijos patirtį su rūkymo situacija Lietuvoje leido palyginti tarptautinio analizės instituto „Pivot Regulatory and Economics“ vadovaujančio partnerio Alexanderio Hinzo pranešimas. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nerimą kelia gausios vyresnio amžiaus rūkančiųjų gretos. Vertindamas rūkančiųjų elgesį ir statistikos duomenis, pranešėjas padarė išvadą, kad didelei daliai rūkančiųjų nepavyks mesti rūkyti – dabartinis reguliavimas „neperlauš“ ilgamečių tendencijų.

Švedijos valdžios institucijos oficialiai patvirtino, kad dabartinis rūkymo lygis Švedijoje sumažėjo iki 5,6 proc. Pasak tyrėjo, rūkaliams, kurie neatsisako nikotino, galimas perėjimas prie mažesnės rizikos gaminių – alternatyvos leidžia nikotino gauti be ypač žalingo tabako degimo, todėl gali būti mažiau pavojingos ir daryti įtaką sergamumui lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių vėžiu ir kitomis su rūkymu sietinomis ligomis. Be to, negalima ignoruoti toksikologinių ir kitų klinikinių tyrimų, kuriais mokslininkai siekia apibrėžti nedegių alternatyvų tokių kaip el. cigarečių, kaitinamojo tabako ir kitų alternatyvų poveikį. Pasak A. Hinzo, kelių dešimtmečių Švedijos patirtis liudija, kad perėjimo prie alternatyvų įtaka visuomenės sveikatai yra akivaizdi.

Lietuvos verslo konfederacija konferenciją organizavo kartu su partneriais – Švedijos ambasada Lietuvoje, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija.