Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.

„Turbūt pagrindinė priežastis yra labai sparčiai didėjanti gyventojų perkamoji galia. Jau 2023 metų pabaigoje realus darbo užmokestis pasiekė naujus rekordus ir sugrįžo į tą lygį, kuriame buvo prieš 2022 metų infliacijos šoką“, – ketvirtadienį pristatydamas naujausią makroekonomikos apžvalgą sakė banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot Jo, Lietuva 2023 metais išvengė ekonominio nuosmukio.

„Pirmuosius tris ketvirčius Lietuvos BVP mažėjo, bet, mūsų skaičiavimais, trečiąjį ketvirtį buvo gana ženklus augimas ir dėl atsigavusio namų ūkių vartojimo, ir ypač dėl augusių privataus ir viešojo sektorių investicijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, kad investicijų augimas tęsis ir 2024 metais.

Šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, o antroje metų pusėje turėtų atsigaut ir gyventojų investicijos į būstą.

 

„Vis dar rekordinės sumos pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir iš Atsigavimo bei atsparumo fondo (RRF – BNS) pasiekia Lietuvą, ir toliau yra nukreipiamos energetikos infrastruktūros vystymui bei į kitas sritis“, – teigė N. Mačiulis.

„Ilgą laiką nepakankamos investicijos, kankinusios Lietuvą, kurios pastarąjį dešimtmetį nesiekė 20 proc. BVP (...), dabar jų augimas įsibėgėjo ir prognozuojame, kad per artimiausius kelis metus jos pasieks apie 25 proc. BVP“, – kalbėjo analitikas.

Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc. – 0,5 punkto daugiau nei prognozuota lapkritį.

Pasak N. Mačiulio, šiemet tikėtinas vartojimo atsigavimas, o antroje metų pusėje turėtų atsigaut ir gyventojų investicijos į būstą.

„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1,5 proc. (0,3 punkto mažiau nei lapkričio prognozė), o 2025 metų prognozė nepakeista – 2,5 procento.

„Matome daugiau priežasčių kainų mažėjimui negu didėjimui. Tas 7 proc. didėjantis realus darbo užmokestis turėtų būti labai svarbus veiksnys, kuris turėtų kilstelėti paklausą, skatinti namų ūkių vartojimą“, – teigė N. Mačiulis.

Banko ekonomistų vertinimu, šiemet grynoji emigracija išliks teigiama jau šeštus metus iš eilės, bet pernai rekordines aukštumas pasiekęs užimtumas šiemet gali šiek tiek sumažėti dėl neigiamų natūralių demografinių tendencijų.

Šalies eksporto augimas šiemet turėtų siekti 4,2 proc., kitais metais – 5,8 procento.

„Swedbank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais turėtų sulėtėti iki atitinkamai 8,5 ir 6,5 proc., o nedarbo lygis išliks stabilus – atitinkamai 6,8 ir 6,6 procento.

Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,5 proc. BVP, kitąmet sumažės iki 2,2 procento.

Remiantis „Swedbank“ prognozėmis, šiemet Estijos BVP smuks 0,3 proc., Latvijos – augs 1,4 proc., o kitais metais turėtų augti atitinkamai 2,8 ir 2,7 procento.