„Aiškėja, kad 20 tūkst. eurų vertė – tai įvertinimas, kuris 2021 m. buvo suteiktas apie 60 proc. gyventojų turimo NT. Per 3 metus vertė išaugo 70 proc., kaip šiandien patvirtino Registrų centras, dar apie 10 proc. išaugs per šiuos metus. Vadinasi, reikia turėtų tikslesnius duomenis apie pabrangimą ir pradėti naują skaičiavimą. Tokia užduotis duota Finansų ministerijai“, – Eltai teigė A. Sysas.

„Pirmiausiai bus kalbama apie grindų dydį. Antras dalykas, tai tarifo dydžiai, sukuriant daugiau rėžių“, – pridūrė jis.

Apie pelno mokestį diskutuojama dėl poreikio didinti lėšas gynybai

Planuojant 2 proc. kelti pelno mokestį, BFK pirmininkas nemano, kad tai turės poveikį verslo aplinkai ar investicijoms. Be to, anot jo, toks verslo apmokestinimas svarstomas dėl gynybos finansavimo poreikių.

„Pelno mokestis, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, yra mažesnis. Bet investicijos nebėga pas mus. Aš girdžiu argumentus jau 30 metų, kiek diskutuojame apie mokesčius. Niekada negirdėjau iš verslo, kad koks nors esantis ar buvęs mokestis būtų gerai. Tik vis skundžiamasi, kad kapitalas ir investicijos neateina, nors mokesčiai mažiausi. Tai galbūt ne tie faktoriai veikia“, – komentavo politikas.

„Apie tai nekalbėtume, jei artimiausiu metu nereikėtų 2 mlrd. eurų gynybai. Aš gaunu laiškus iš verslo, kad sveikina norą daugiau lėšų rasti gynybai, bet mokesčiams nepritaria ir neparašo, iš kur gauti lėšų“, – sakė jis.

Niekada negirdėjau iš verslo, kad koks nors esantis ar buvęs mokestis būtų gerai. Tik vis skundžiamasi, kad kapitalas ir investicijos neateina, nors mokesčiai mažiausi. 

Nesupranta nepritarimo GPM susiejimui su gaunamomis pajamomis

Nors verslas yra anksčiau išreiškęs nepasitenkinimą idėja sieti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu, A. Sysas tokį pakeitimą palaiko. Jis pabrėžė – apmokestinimas neturėtų priklausyti nuo to, kaip šios pajamos yra gaunamos.

„Tai yra pajamos – nesvarbu, ar iš pardavimo, darbo santykių. Jeigu tai yra pajamos, kodėl jos apmokestinamos skirtingai? Kodėl mokytojas moka 20 proc., o pilietis, gaunantis pajamas iš kitų šaltinių, moka 5–7 proc. arba 15 proc.“ – kalbėjo jis.

BFK pirmininkas taip pat pritaria siūlymui apmokestinti ne gyvybės draudimo įmokas.

„Europos Komisijos, Pasaulio banko, TVF rekomendacijos yra, kad draudimo įmokų apmokestinimas neturi didelės įtakos verslui“, – sakė jis.

Finansų ministerijos parengtame mokestinių pakeitimų plane siūloma įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, plėsti nekilnojamo turto (NT) tarifo taikymą, didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas.

Vienas iš siūlymų – didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Taip pat siūloma mažinti neapmokestinamo NT vertės dydį nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Finansų ministerija siūlo sieti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio.

Be to Siūloma, kad gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas, neviršijančias 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, būtų apmokestinti 20 proc. GPM tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 euro už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei jis yra – 10 proc.

Planuojama, kad iš šių mokestinių pakeitimų 2026 m. į valstybės biudžetą būtų surenkama 224 mln. eurų.