Naudotis kitų darbo ir kūrybos vaisiais ir už tai nemokėti Lietuvoje vis dar įprasta praktika. Kai kurie autoriaus teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidėjai rodo neregėtą įžūlumą.

Tekstus skelbė neklausę

Su turinio vagystėmis neseniai susidūrė žurnalistas, televizijos laidos „Pinigų karta“ vedėjas ir portalo pinigukarta.lt vadovas Andrius Tapinas. Minėtame portale komentarus skelbianti ekonomistė Aušra Maldeikienė pastebėjo, kad jos tekstai perspausdinami tinklalapyje akcentai.info. Paaiškėjo, kad tai daroma neatsiklausus ir negavus leidimo.

Kaip laikraščiui teigė A.Tapinas, su turinio vagystės atvejais jam tenka susidurti itin dažnai, tačiau paprastai situacijos išsprendžiamos greitai ir taikiai.

„Tokie atvejai labai dažni. Tačiau paprastai mes tiesiog brūkštelime laiškelį ir pasakome, kad reikėjo atsiklausti. Visada galima susitarti. Apskritai mes noriai dalijamės tekstais. Tiesiog, kai dėl to kreipiasi koks nors informacijos skleidėjas, mūsų administratorius pažiūri, ar ten nėra ko nors netinkama, – per daug erotikos, violetinės, raudonos ar dar kokios spalvos, – ir leidimą perspausdinti tekstus suteikiame“, – pasakojo žurnalistas.

Tačiau kai dėl perspausdinamų tekstų buvo kreiptasi į puslapio akcentai.info administratorių, situacija pasisuko kitaip. Taikaus susitarimo galimybė pradingo, nes atsakymas A.Tapiną pribloškė įžūlumu.

"Nekoks jūs žurnalistas, jei nežinote, kas yra vagystė, man labai gaila. Jei paimčiau p. Aušros straipsnį ir paskelbčiau kaip savo, tai būtų vagystė. Jei paimčiau p. Aušros straipsnį ir paskelbčiau nurodydamas tik autorių, bet nenurodyčiau šaltinio, iš kur jis buvo paimtas, tai irgi būtų vagystė. Deja, jus nerasite akcentai.info nė vieno straipsnio, kur tai būtų pažeista.

Kiekvienas tinklalapis, bent jau save gerbiantis, turi skiltį, kuri vadinasi „tinklalapio privatumo politika“, „tinklalapio naudojimosi taisyklės“, kur aiškiai išdėstoma, kas ir kaip galima, o kas ne. Arba tiesiog po straipsniais yra užrašai, kad griežtai draudžiama XXX paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti XXX tinklalapyje esančią informaciją kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti XXX kaip šaltinį. Deja, tinklalapiuose nei pinigukarta.lt, nei veidas.lt, iš kur imdavau p. Aušros straipsnius, nieko panašaus nebuvo, jie neturi jokios privatumo politikos, kaip turi kiti rimti tinklalapiai", – buvo dėstoma A.Tapinui atsiųstame atsakyme.

Tačiau, pasak jo, tai įžūlus melas, nes tiek pinigukarta.lt, tiek veidas.lt nuorodas į privatumo politikos aprašymus skelbia pagrindiniuose portalų puslapiuose.

Galiausiai A.Tapinui pavyko pasiekti, kad visi pinigukarta.lt tekstai iš portalo akcentai.info būtų pašalinti. „Man to visai pakanka. Buvo teisininkų pasiūlymų imtis dar kokių nors priemonių, bet, tiesą sakant, paprasčiausiai gaila laiko“, – teigė pašnekovas.

Valdžia kovoti nepadeda

Populiarių lietuviškų kino filmų „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Valentinas vienas“ prodiuseris Žilvinas Naujokas taip pat svarsto, kad kova su kūrinių vagystėmis ir intelektinės nuosavybės pažeidimais reikalauja labai daug jėgų bei laiko. Be to, internetas pernelyg didelis, kad būtų įmanoma susekti, kas ir kur nelegaliai pasirodo.

„Sekti, ar filmas nelegaliai nepasirodė internete, tenka nuo tos dienos, kai išleidžiamas DVD diskas. Tačiau kai filmas jau pasirodo, sek nesekęs, vis tiek visko nesuseksi“, – sakė Ž.Naujokas.

Vis dėlto po filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ DVD pasirodymo šio filmo kūrėjai ir platintojai kurį laiką bandė aktyviai kovoti su interneto piratais. Tuo užsiėmė net savanoriai darbuotojai.

„Mūsų savanorė mergaitė stebėdavo, kur filmas pasirodo, ir tiems portalams rašydavo laiškus su reikalavimu filmą pašalinti. Nežinau, ar dėl to, kad filmas lietuviškas ir veikė tam tikras solidarumas, ar dėl to, kad autoriaus teisių turėtojai yra čia pat, o ne Holivude, filmas dažniausiai būdavo pašalinamas“, – pasakojo prodiuseris.

Dabar filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai patys piratų aktyviai nebegaudo. „Geriau imtis naujo filmo, nei kovoti su vėjo malūnais“, – ranka numojo Ž.Naujokas.

Anot jo, nei patys filmų kūrėjai, nei jų platintojai interneto platybėse negali visko sužiūrėti, tad kova su piratavimu turi būti sisteminga, prie jos privalo prisidėti ir valdžios institucijos.

„Tačiau turiu pasakyti, kad teigiamų poslinkių šioje srityje nėra. Valdžios institucijos šiais klausimais, mano nuomone, visiškai nesirūpina“, – tvirtino pašnekovas.

Linksta tartis taikiai

Programinės įrangos gamintojai pastebi, kad intelektinės nuosavybės apsaugos situacija pamažu taisosi, – programinės įrangos pramonės ir jos techninės įrangos partnerių interesams atstovaujančios organizacijos „BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autoriaus teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai.

Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės. Pernai kompensacijų žala išaugo 13 proc. ir bendrovės geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 tūkst. litų žalą.

2011-aisiais ir 2012-aisiais labiausiai piratavo statybos, architektūros, dizaino ir projektavimo, skaitmeninių projektų paslaugas teikiančios Lietuvos bendrovės.

Statybos darbų bendrovė „Primtela“ ir stiklo plėvelių gamintojai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo atitinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudojimąsi nelicencijuotomis BSA narių programų versijomis.

2012 m. pabaigoje kabelinės televizijos, interneto ir apsaugos sistemų paslaugas teikianti bendrovė „Satela“ programinės įrangos gamintojams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „AutoCAD“, „Adobe Acrobat“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Office“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už autoriaus teisių pažeidimą BSA nariams kompensavo 57 tūkst. litų žalą.

Praėjusiais metais teismuose buvo nagrinėjama 14 bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl bendrovių atsakomybės už BSA narių autoriaus teisių pažeidimą. Teismo atveju pirataujančioms bendrovėms gresia ne tik priverstinai atlyginti teisių turėtojams žalą ar sumokėti kompensaciją, bet ir baudos, kurios taikomos valstybės iniciatyva.

Gresia net baudžiamoji atsakomybė

Įmonės vadovui ar kitam už bendrovės IT atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Baudžiamoji atsakomybė taikoma, jei naudojamų programų vertė, palyginti su legalia pardavimo kaina, viršija 13 tūkst. litų. Baudžiamoji atsakomybė gali būti pritaikoma tiek bendrovės vadovui, tiek asmeniui, atsakingam už IT infrastruktūrą.

Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą, padarytą tiesiogiai autoriaus teisių turėtojams.

Komentaras

Rūta Didikė

NORDIA BAUBLYS & Partners

Kalbėdami apie intelektinės nuosavybės apsaugą šiandien, negalėtume skųstis labai bloga situacija. Didelis pasiekimas, kad nemažai žmonių pagaliau supranta, kas tai yra ir kodėl tai turi būti saugoma kaip bet kuri kita nuosavybė.

Vis dėlto, manyčiau, didžiausias problemas autoriaus ir gretutinėmis teisėmis kelia saugomų kūrinių pasiekiamumas bei platinimas internetu. Tokių pažeidimų kontrolė internete labai sudėtinga, nes susitvarkę su pažeidėjais Lietuvoje, nelabai ką galėsime padaryti pažeidėjams kitose šalyse, nes tai bus ne Lietuvos jurisdikcija. Dažnai sakome, kad internetas neturi sienų, todėl autoriaus teises pažeidžiantis turinys Lietuvoje vis tiek bus pasiekiamas. Kita vertus, abejoju, ar reikėtų kovoti su kūrinių skelbimu ir platinimu internete. Svarbiau būtų sugalvoti, kaip užtikrinti, kad kūriniai būtų prieinami naudotojams ir kartu tai duotų naudos jų autoriams. Bet tai jau, matyt, pasaulinio dėmesio reikalaujantis klausimas.

Kita problema, kurią šiandien įžvelgiu, yra autoriaus ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų nebendradarbiavimas. Pavyzdžiui, dabar turime kolektyvinio administravimo asociacijų, kurios administruoja muzikos kūrinių autorių teises. Kol veikė viena asociacija, niekas kaip ir nematė problemų, tačiau kai atsirado antroji, išlindo daugybė įstatymo spragų. Tam tikra šių dviejų asociacijų konkurencija neleidžia vesti konstruktyvaus dialogo, todėl susitarti nepavyksta, įstatymas nereglamentuoja, kaip spręsti susidariusias situacijas, o galiausiai nukenčia patys autoriai ir kūrinių naudotojai, nes šiems tampa neaišku, kodėl jie turi pasirašyti sutartis su abiem asociacijomis ir mokėti joms abiem. Išeina, kad faktiškai už tą patį skaičių atliktų kūrinių dabar turi būti mokama daugiau, nei būtų mokama, jei Lietuvoje veiktų tik viena muzikos autorių kolektyvinio administravimo asociacija. Tai visiškai neracionalu ir nepagrįsta. Akivaizdu, kad reikalingi įstatymo pokyčiai būtent šioje srityje, tiksliau ir aiškiau reglamentuojantys dviejų tos pačios srities asociacijų veikimą. Beje, jau po truputį atsiranda ir bylų, kuriose sprendžiami tokie asociacijų ir naudotojų konfliktai, lieka laukti, kaip jie bus išspręsti.

Matyt, niekas nesiginčys, kad informacinių technologijų sparti raida daro didelę įtaką ir autoriaus bei gretutinių teisių sričiai. Todėl kai kurios Lietuvos Respublikos autoriaus teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos per daug riboja autoriaus teisių bei gretutinių teisių subjektų teises ir galimybę elgtis taip, kaip jie norėtų.