Vyriausybė bandys išvilioti kojinėse laikomus pinigus. Nupūtusi dulkes nuo dešimtmečio senumo idėjos, Finansų ministerija vėl platins taupymo lakštus.

Siūlo 7 proc. uždarbį

Vyriausybė kreipiasi į gyventojus su ištiesta ranka ir vėl siūlo įsigyti taupymo lakštų. Taip ketinama skolintis per 100 mln. litų.

Pirmoji taupymo lakštų emisija bus parduodama nuo gegužės 19 d. ir platinama dvi savaites. Už vienų metų trukmės lakštus Finansų ministerija žada mokėti 7,05 proc. palūkanų. Vadinasi, metinės Vyriausybės taupymo lakštų palūkanos bus mažesnės nei tos, kurias siūlo komerciniai bankai – metų trukmės terminuotojo indėlio litais palūkanos šalies bankuose šiuo metu siekia 8–10 proc.

Tačiau, kaip pabrėžė finansų ministras Algirdas Šemeta, išleisdama taupymo lakštus, ministerija ir nesiekia konkuruoti su bankais, tik nori sudaryti daugiau galimybių žmonėms investuoti sukauptas lėšas.

Tikimasi, kad rinktis taupymo lakštus gyventojai bus linkę dėl Vyriausybės teikiamos garantijos, užtikrinančios, jog pinigai už išpirktus taupymo lakštus ir sukauptos palūkanos bus pervestos laiku.

Pirmąją lakštų emisiją numatoma išpirkti 2010 m. gegužės 19 d. 100 litų nominalios vertės taupymo lakštai bus išperkami mokant 106,87 lito.

Pirmenybė internetui

Iš pradžių Finansų ministerija taupymo lakštus ketina platinti internetu, per svetainę www.vtl.lt. Atsiskaityti už įsigytus lakštus taip pat reikės per elektroninės bankininkystės sistemas. Vėliau ketinama sudaryti galimybę taupymo lakštų įsigyti ir Lietuvos pašto skyriuose bei bankuose.

Taupymo lakštų galės įsigyti tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys, pavyzdžiui, individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, viešosios įstaigos ar asociacijos. Įmonės, turinčios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės statusą, taupymo lakštų įsigyti negalės.

Pirmiesiems, suskubusiems įsigyti taupymo lakštų, jie bus parduodami kiek pigiau. Interneto svetainėje www.vtl.lt skelbiama, kad pirmąją lakštų platinimo dieną jų kaina sieks 99,74 lito, o vėliau brangs ir baigiant platinti bus 99,98 lito. Mažiausiai galima įsigyti vieną taupymo lakštą, didžiausias kiekis neribojamas.

Beje, investuotojams nereikės mokėti jokių mokesčių: vertybinių popierių sandorio sudarymo, lakštų saugojimo, vertybinių popierių sąskaitos atidarymo, nes už visa tai sumokės Finansų ministerija. Tačiau dėl to ir palūkanų dydis bus mažesnis.

Platino ir anksčiau

Galimybės išpirkti lakštus pirma laiko Finansų ministerija nenumato. Be to, lakštų perparduoti nebus galima. Tiesa, jeigu gyventojams prireiktų parduoti lakštus pirma laiko, jie turėtų kreiptis ten, kur įsigijo lakštus, ir atgautų investuotus pinigus.

Ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kurios finansų ministras taip pat buvo A.Šemeta, yra leidusi taupymo lakštus 1999–2003 m. Iš viso buvo išplatintos 43 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė siekė apie 1,15 mlrd. litų. Vėliau, rekomendavus Tarptautiniam valiutos fondui, jų leidimas buvo nutrauktas.

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Ar toks Vyriausybės žingsnis pasiteisins, parodys laikas. Ilgai laukti nereikės. Taupymo lakštų emisijos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo palūkanų normos. Jei ji didesnė, negu galima gauti už indėlius banke, tai Vyriausybė gali lakštų išplatinti ir už nemažą sumą. Jeigu ji mažesnė, tai vargu ar žmonės puls atsiimti indėlių iš bankų ir pinigus atiduos Vyriausybei vien dėl garantijų. Tokiu atveju Vyriausybė pinigų galėtų tikėtis daugiausia iš tų gyventojų, kurie nepasitiki bankais ir santaupas iki šiol laiko namie.

Bet kad ir kiek Vyriausybė pasiskolintų iš gyventojų, dabartinių savo skolinimosi poreikių, matuojamų milijardais, ji nepatenkins. Ne kartą buvo siūlyta aktyviau reklamuoti jau esamas priemones, pavyzdžiui, Vyriausybės vertybinius popierius, nes naujos finansinės priemonės įvedimas į rinką reikalauja papildomų sąnaudų.

Mindaugas Vaičiulis, finansų analitikas

Šiuo metu Vyriausybei reikia daug pinigų, tad jų bandoma pasiskolinti visais įmanomais būdais. Ne tiek svarbu, kiek dabar Vyriausybei pavyks pasiskolinti pinigų, tačiau gerai, kad ji bando tai daryti įtraukdama gyventojus. Per tam tikrą laiką toks būdas gali išpopuliarėti.

Tiesa, kadangi Finansų ministerija pati pasakė, kad neketina konkuruoti su bankais palūkanų norma, vadinasi, ši alternatyva žmonėms nebus itin patraukli. Kita vertus, jeigu Vyriausybė pasiūlytų didesnes palūkanas, veikiausiai sulauktų priekaištų, kad tokiais veiksmais trukdo atsigauti finansų sektoriui.

Kai ką gali skatinti didesnės garantijos, suteikiamos lakštų savininkams. Tačiau nors finansų sektorius yra nukentėjęs nuo krizės, jame rizika egzistuoja, Lietuvos Vyriausybė taip pat nėra užuovėja nuo visų pavojų. Vargu ar, kaip tikimasi, šiuos lakštus daugiausia pirks gyventojai, laikantys pinigus namie. Jie ir toliau ten juos laikys. Taupymo lakštais pirmiausia susidomės dabartiniai bankų klientai, norintys alternatyvos indėliams. Juolab kad taupymo lakštai iš pradžių bus platinami tik internetu.

Apskritai Vyriausybės skolos popierių leidimas iki šiol Lietuvoje buvo chaotiškas, ir potencialūs klientai prie šių priemonių nebuvo prijaukinti. Vyriausybės vertybiniai popieriai ar taupymo lakštai buvo leidžiami daugiausia tuomet, kai valstybei prireikdavo pinigų. Keletą pastarųjų metų jų leidyba apskritai buvo apmirusi. Jei ateityje Vyriausybė panašias priemones platins nuosekliai, prie jų gyventojai įpras ir bus labiau linkę savo santaupas patikėti valstybei.

Platina ir kitos šalys

JAV, Švedijoje ir kitose šalyse platinami "T-bils" ir "T-bonds", skirti gyventojams ir smulkiesiems investuotojams. Jų pajamingumas siekia kelis procentus, investavimo trukmė – nuo kelių dienų iki metų.

Vokietijoje išleidžiami 6 metų trukmės "Type A" ir 7 metų "Type B" taupymo lakštai (angl. – "Federal saving notes"), už kuriuos mokama 6–9 proc. metinių palūkanų.