Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad išanalizavus situaciją bus siekiama, jog dalį žmonių nuostolių kompensuotų „Perlo“ grupė, kuriai esą priklauso „Perlui Energijai“. Be to, pasak jo, komitetas žada kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl įmonės atsakomybės už apgautus vartotojus. 

Tačiau BNS surinkti duomenys rodo, kad nėra jokios „Perlo“ grupės, kurios įmonės būtų sujungtos į vieną juridinį vienetą. Loterijų bendrovės „Olifėja“, veikiančios „Perlo“ prekės ženklu, savininkų verslas išskaidytas į atskiras bendroves, kurių akcininkai yra tie patys asmenys arba jų šeimų nariai. 

Teisininkas sako, jog net ir per teismus būtų sudėtinga priversti „Perlą Energiją“ laikytis sutarčių, be to, būtų sunku įrodyti įmonės akcininkų subsidiarią atsakomybę už jos prievoles. 

K. Starkevičius: sieksime visos grupės atsakomybės

„Sieksime, kad vis dėlto maksimaliai visa korporacija ar holdingas, kaip ten vadinasi, prisiimtų atsakomybę. „Perlas Energija“ veikė prisidengdama turima infrastruktūra, ją naudojosi, todėl buvo sąnaudos mažesnės, pritraukė žmones ir dabar nori juos apgauti. Pasižiūrėsime, jeigu teisiškai galime, komitete, kokį sprendimą priimsime, pasižiūrėsime, kokia ten situacija. Atsakomybės problemą matome“, – BNS teigė konservatorius K. Starkevičius.

Vėliau paklaustas, ar jam žinoma, kad „Perlo“ grupės kaip juridinio vieneto nėra, komiteto vadovas atsakė: „Mes, politikai, taip formuluosime. Turi prisiimti atsakomybę. Juolab, kad visur yra giminės. Tam ir skaidomasi“.

Opozicijai priklausantis socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad dabar svarbiau aiškintis kitus klausimus, o ne bandyti priversti „Perlo Energiją“ kompensuoti klientų netektis dėl bendrovės sprendimo.

„Jie neturi draudimo, neturi piniginio garanto banke, įstatinį kapitalą dalinasi atlyginimams. Jie nieko neturi ir iš jų nieko negausi ir jokių „Olifėjų“ nepririši – tai ribotos atsakomybės asmenys ir jų nesusiesi, o sąsajos per akcininkus nesvarbu“, – BNS teigė G. Paluckas.

Pasak jo, komitete bus siekiama pirmiausiai išnagrinėti sisteminius klausimus dėl nepriklausomų tiekėjų ir jų klientų ateities.  

„Spręsti, ko toliau imtis, kaip eliminuoti tas grėsmes, kad dar kažkas išgrius iš rinkos. Ką daryti su tais 200 tūkst., kurių „Perlo Energija“ atsisako, kaip bus kompensuotas prarastas laikas ir pasikeitusios kainos tiems žmonėms ir ar tuo nepasinaudos kiti tiekėjai“, – teigė G. Paluckas.

„Perlo Energijos“ bandymą įsilieti į energetikos verslą K. Starkevičius vadina nepavykusiu lošimu.

„Jie yra kazino žaidėjai, nes kazino savininkai paprastai žaidžia nepralošiamą žaidimą. O jie pabandė sudalyvauti ir kitoje rinkoje. Ir lošimas nepavyko, jie patyrė fiasko. Meta kortas ir lekia. Taip nebus. Jie turės irgi pilną atsakomybę prisiimti ir galbūt netgi, nes naudojosi tais pačiais terminalais, ta pačia infrastruktūra, ta motininė įmonė turėtų irgi prisiimti atsakomybę. Bet čia jau teisiniai klausimai“, – aiškino jis. 

Paklaustas, kokia įmonės atsakomybė galėtų būti, K. Starkevičius teigė, kad tuo turi rūpintis teisėsauga: „Čia jau tegu teisėsaugos institucijos nagrinėjasi. Mes kreipsimės. Čia jie kaip kazino sužaidė, žmones įtraukė į kazino žaidimą“.

Tarp „Perlas Energijos“ akcininkų – „Olifėjos“ savininkų vaikai

Uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ akcininkai yra penki fiziniai asmenys: Kęstutis Gataveckas, Gytis ir Linas Kazlauskai, Mindaugas Marcinkevičius (vardas pavardė tik sutampa su buvusiu „Vilniaus prekybos“ akcininku) ir Tomas Muraška.

Pastarasis ir G. ir L. Kazlauskai yra „Olifėjos“ akcininko Antano ir Janinos Muraškų bei Eglės ir Donato Kazlauskų vaikai. Be jų, „Olifėją“ valdo Romualdas Domeika ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

A. ir J. Muraškos bei E. ir D. Kazlauskai taip pat yra įkūrę įmonę „Perlas Network“, o per jų valdomą įmonę „Lotena“ kartu su M. Marcinkevičiumi – „Perlas Finance“.

Tačiau visos šios įmonės yra atskiri juridiniai vienetai ir nesudaro bendros grupės – juridinio asmens.

„Bendrovė „Olifėja“ su bendrovės „Perlas Energija“ veikla nėra niekaip susijusi“, – BNS teigė „Perlo Energijos“ rinkodaros vadovė Ona Girčienė.

Anot jos, įmonės akcininkai T. Muraška bei G. ir L. Kazlauskai veikia kaip finansiniai investuotojai, nei jie, nei jų šeimų nariai bendrovės valdyme nedalyvauja. Pasak įmonės, įstatiniam kapitalui suformuoti akcininkai skyrė nuosavas lėšas.

„Perlo Energijos“ vadovas Vilius Juraitis teigia tiksliai nežinantis, kas yra „Olifėjos“ akcininkai, tačiau patvirtino, kad jo įmonė per akcininkus susijusi su „Perlas Network“ ir „Perlas Finance“, iš kurių „Perlas Energija“ perka paslaugas. 

„Mano žiniomis, „Perlo“ grupė yra didžiulė. Tie patys jūsų minėti asmenys turi tų pačių terminalų verslus. Mes esame tik per tai susiję, kad mes perkame paslaugą iš kitų įmonių, kur gali būti, kad akcininkai yra tėvai, o mūsų akcininkai yra vaikai. Kitaip tariant, kad nereikėtų paskui paveldėjimo dokumentų tvarkyti, tai sąsaja yra tokia. Kaip kiti „Perlo“ verslai yra susiję su „Olifėja“, man būtų labai sunku komentuoti“, – BNS sakė V. Juraitis.

„Perlo Energijos“ investuotojai yra privatūs asmenys – Antano Muraškos ir Donato Kazlausko vaikai bei dar keli kiti. Mes esame susiję taip, kad mes perkame paslaugas iš kitų grupės verslų, kur, aš nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, kokia tuose versluose yra akcininkų struktūra“, – pridūrė „Perlas Energijos“ vadovas.

Pasak jo, „Perlas Energija“ neperka jokių paslaugų iš „Olifėjos“: „Mes perkame iš kitų „Perlo“ grupės įmonių, pavyzdžiui, „Perlas Network“ ir „Perlas Finance“.

Teisininkas: būtų sudėtinga priversti „Perlas Energiją“ laikytis sutarčių

Advokatų kontoros „Vanhara ir partneriai“ advokatas Dominykas Vanhara teigia, jog „Perlas Energija“, nusprendusi vienašališkai pakeisti sutarčių sąlygas, bylą teisme pralaimėtų ir būtų įpareigota jų laikytis – tikėtina, teisėjai būtų vartotojų pusėje. Tačiau pralaimėjusi bylą įmonė išsikeltų sau nemokumo bylą.

Net penktokas žino, kad nemokaus ir bankrutuojančio UAB‘o tu nepriversi jokių sutarčių laikytis.

„O tokiu atveju net penktokas žino, kad nemokaus ir bankrutuojančio UAB‘o tu nepriversi jokių sutarčių laikytis. Tai reiškia, kad tokia byla būtų vien dėl bylos“, – feisbuke rašė D. Vanhara.

Pasak jo, ši elektros rinkos tarpininkė yra naujai įsteigta įmonė su 100 tūkst. eurų įstatiniu kapitalu, kuris, tikėtina, jau yra visas „suvalgytas“ algoms ir nuostoliams dengti. O „Perlo“ loteriją organizuojanti „Olifėja“ pati tiesiogiai už „Perlo Energijos“ prievoles neatsako.

„Jei kas nors norėtų priversti „Perlą Energiją“ realiai laikytis sudarytų sutarčių, turėtų inicijuoti bylą, kuri susidėtų iš dvejų dalių: pirmoji – vienašališko „Perlas Energijos” mokėjimo planų pakeitimo ginčijimas. Tai būtų lengvoji bylos dalis, kuri beveik garantuotai būtų laimėta. O tuomet jau antroji – sudėtingoji bylos dalis: įrodinėjimas „Perlo Energijos“ akcininkų subsidiarios atsakomybės už jos prievoles – tai yra, įrodinėjant, kad įmonė buvo įsteigta vos su 100 tūkst. eurų įstatiniu kapitalu, kitokio pobūdžio kapitalas bendrovei gal ir buvo suteiktas (neaišku), bet jo irgi akivaizdžiai nepakako“, – rašo teisininkas.

Anot jo, užtikrinti, kad bendrovė pradėtų veiklą turėdama pakankamai kapitalo, jau yra akcininkų prievolė, todėl teismo galėtų būti prašoma konstatuoti sąlygų visumą, būtiną taikyti akcininkų subsidiarią atsakomybę už bendrovės prievoles.

„Ar pavyktų? Sunku pasakyti. Gal kas nors pabandys, tuomet ir sužinosime tiksliai“, – teigia D. Vanhara.

K. Starkevičius „Perlo Energijos“ klientams žada pagalbą  

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas K. Starkevičius teigė apgailestaujantis, kad su „Perlas Energija“ sutartis pasirašę žmonės, įmonei atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus, „išeina be pretenzijų“.

„Mes (komitetas – BNS) bandysime suformuluoti, kad vis dėlto tiems, kurie nukentėjo, būtų teisinė pagalba kaip minimum suteikiama. Nežinau, kokia institucija, bet turime pasidalinti ta atsakomybe“, – BNS tikino Seimo komiteto pirmininkas.

„Tikslas yra, kad nenukentėtų vartotojai, kurie buvo pasirinkę „Perlą“ ir kitas kompanijas. Juos turi tomis pačiomis, ne blogesnėmis arba net geresnėmis sąlygomis perimti kitos įmonės ir tikiuosi, kad taip ir atsitiks. Dabar tarp likusių (elektros tiekėjų – BNS) vyksta konkurencija. Tikiuosi, kad tos konkurencijos dėka žmonės nenukentės. Ir taip jau jų reikia atsiprašyti už tą stresą, kurį patyrė dėl „Perlo“, – tvirtino K. Starkevičius. 

Komiteto vadovo teigimu, nepatikimų nepriklausomų tiekėjų atsirado, nes valstybė padarė klaidą – norėjo, kad elektros rinkos liberalizavime dalyvautų kuo daugiau kompanijų, kad būtų konkurencija.

„Todėl ta kartelė nebuvo taip aukštai pakelta, pavyzdžiui, įstatinis kapitalas galėtų būti daug didesnis. Dar reikia pasižiūrėti dėl draudimo, įmonės turėjo apsidrausti. Šitą momentą aiškinsimės“, – žadėjo K. Starkevičius.  

„Jeigu jau taip politiškai... Mums atėjus į valdžią nesinorėjo imti ir išmesti tą „Perlą“. Nesitikėjome, bent aš tikrai nesitikėjau tokio blogiausio scenarijaus. O jie paprasčiausiai lengvabūdiškai, bravūriškai elgėsi. Visiškai nusiimdami atsakomybę nuo savęs. Bet taip lengvai jiems nepavyks“, – tikino parlamentaras.

Pasak K. Starkevičiaus, „Perlo Energijos“ verslas galėjo žlugti dėl karo Ukrainoje Vakarams pritaikius sankcijas Rusijai.

„Atėjo, manydami pigiai energiją nusipirksiantys ir prasidėjus karui, tas pigiai nusipirksiu baigėsi, gal jie tikėjosi per tarpininkus, pavyzdžiui, Rusijos energetikos milžinę „Inter RAO“ kontroliuojamą grupę „Inter RAO Lietuva“, iš Rytų įsigyti elektros, štai ir turime pasekmes“, – sakė K. Starkevičius. 

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl matydama karo pasekmes ir situaciją energetikoje įmonė aktyviai viliojo antrojo etapo klientus. 

Lietuvoje liberalizuojant mažmeninę elektros rinką dabar konkuruoja šeši nepriklausomi tiekėjai: be „Perlo Energijos“, čia veikia „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“ ir „Ignitis“. 2021 metų gruodį iš rinkos pasitraukė bendrovė „Vilniaus elektra“, nutraukusi elektros tiekimą namų ūkiams.