- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uoste įsiplieskė ginčas dėl krantinių statybos būdo išradimo patento Klaipėdos uoste.
Krantinės tarsi „lego“
Projektuotojų bendrovė „Hidrosfera“ dar 2012 m. padavė paraišką dėl „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinio“ kaip išradimo įregistravimo. Jis kaip išradimas buvo paskelbtas 2014 m. gegužę.
Tai buvo visiškai naujas ir Klaipėdos uostui ypač palankus pirsų statybos būdas.
Pagal šią idėją gravitacinio estakadinio tipo hidrotechninis statinys susideda ne tik iš polių, bet ir iš didelio diametro plieninių kevalų, sumontuotų ant akvatorijos dugno. Kevalai atlieka amortizatoriaus funkciją, neprileidžia vandens prie polių. Visa kevalų tuščia erdvė yra užpilta smėliu ar kitokiu gruntu.
Plieninių kevalų viduje sukalami poliai, kuriuos jungia gelžbetoninis rostverkas. Ant jo montuojamos išilginės ir skersinės sijos, gelžbetoninis antstatas. Su plieniniais kevalais ir rostverku sujungtas antstatas sudaro kietą gravitacinę konstrukciją, ant kurios montuojami laivų švartavimo stulpai ir atmušos.
Visus šio hidrotechninio statinio konstrukcinius elementus galima surinkti ir paruošti ant kranto, jų montavimo darbai nesudėtingi ir nebrangūs. Idėja įdomi tuo, kad „lego“ konstrukcijų statybos elementų įnešė ir į krantinių statybą.
Išradimas nebuvo naujas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti „Hidrosferos“ išradimo patentą negaliojančiu. Nurodyta, kad išradimas nėra naujas.
Uosto direkcija pateikė duomenis, kad dar pagal 2007 m. sutartį „Hidrosfera“ rengė uosto krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu statybos techninį projektą, kur panaudojo vėliau kaip išradimą užpatentuotą pirso konstrukcijos būdą.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovo 15 d. Uosto direkcijos ieškinį patenkino – pripažino atsakovės „Hidrosfera“ patentą „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ negaliojančiu ir priteisė sumokėti 4479 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas rėmėsi tuo, kad etapais iki 2010 m. lapkričio 30 d. buvo perduotas krantinių Nr. 66-67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statybos techninis projektas. Jame buvę aprašyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai dėl kurių ginčijamasi.
Kadangi projektas nuo 2010 m. viešai skelbtas, nėra naujas, todėl ir su juo susijęs krantinių statybos išradimas pagal Patentų įstatymą negalėjęs būti patentuojamas ir saugomas kaip išradimas.
2010 m. pateiktas techninis projektas jau vėliau buvo įgyvendintas, ką patvirtinantys krantinių techniniai pasai.
Abejonių kilo dėl aprašų
„Hidrosfera“ su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nes techniniame projekte ir išradimo patente aprašyti elementai skiriasi. Ji nurodė ir detalius skirtumus. Taip pat pateikė argumentą, kad teismas neatliko detalaus techninio projekto ir išradimo apibrėžimo lyginimo.
Lietuvos apeliaciniame teisme priimtas argumentas, kad išradimo patente ir techniniame projekte aprašymai skiriasi. Techniniame projekte pagal krantinių Nr. 66 ir Nr. 67, bei Nr. 66a ir Nr. 67a reljefą, bangų judėjimo kryptį buvo pritaikyti netaisyklingos formos konstrukcijos plieniniai kevalai.
Tas skirtumas pirmosios instancijos teisme nebuvęs analizuotas. Todėl nuspręsta bylą dar kartą nagrinėti iš naujo detaliai analizuojant skirtumus tarp techninio projekto ir išradimo aprašymo. Tuo pačiu panaikintas ankstesnis teismo nurodymas, kad „Hidrosfera“ turi sumokėti Uosto direkcijai 4479 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Klausimas, ar „Hidrosferai“ pavyks įrodyti, kad išradimo patentas buvo įregistruotas teisėtai? Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti svarbiausią punktą dėl išradimo naujumo. Dar 2007 m. gegužės 2 d. techninėje užduotyje, kuria remiantis rengtas techninis projektas, buvo nurodyta techninį projektą rengti pagal siūlymus, kur pirso konstrukcija yra simetrinė ir panaudojami cilindriniai 13 metrų diametro plieniniai apvalkalai. Tai yra iš esmės tai, kas vėliau patentuota.
Galima pamanyti, kad vienoks ar kitoks uosto krantinių statybos būdas, jų patentavimas yra menkniekis. Tačiau taip nėra. Užpatentuoti pasiūlymai gali didinti uosto statybų kainą. Naudojant išradimą papildomai reikia mokėti jį užpatentavusiam autoriui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...