Vilkikas apsivertė Rusijoje

Iš Ispanijos į Rusiją per Klaipėdos uostą buvo gabenamas sunkus, nestandartinis krovinys. Jį iš Klaipėdos vežė keli vilkikai. Rusijoje vieno iš jų platforma su kroviniu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Buvo patirta per 85 tūkst. eurų nuostolių.

Įvykus tokiai avarijai atrodytų, kad kaltas vilkiko vairuotojas. Tačiau Rusijos draudimo ekspertų kompanija „RusSurvey“ nurodė, kad krovinys jį transportuojant sugadintas ne dėl vilkiko vairuotojo kaltės.

Rusijos kelių patrulių tarnyba vairuotojui atsisakė kelti bylą, nes jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Puspriekabė nuo vilkiko atsikabino todėl, kad krovinys buvo netinkamai pritvirtintas, pasirinkta ne to tipo platforma.

Visų žvilgsniai nukrypo į Klaipėdos uostą, jame atliktą krovinio krovimą ant platformos ir jo tvirtinimą.

Atsakomybė krito ekspeditoriui

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nusprendė, kad žalą turi atlyginti netradicinį krovinį ekspedijavusi bendrovė „NTS Spedition“.

Krovinį vežusi „IT Logistik“ nuo atsakomybės buvo atleista.

Žalą patyrusi bendrovė „Eurochem Logistics International“ prašė, kad abi kompanijos nuostolius jai atlygintų solidariai, nes krovinio tvirtinimo procese neva dalyvavę ir vežėjo atstovai – vairuotojai.

Teismas konstatavo, kad vežėjų bendrovė nebuvo tiesiogiai sudariusi sutarties su krovinio savininku. Ji tik vykdė „NTS Spedition“ užsakymą pervežti krovinį. Ji nebuvusi atsakinga už platformos parinkimą, krovinio tvirtinimą pagal jo specifiką.

Teisme buvo pateikta bendrovės „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis matematiniais krovinio judėjimo krypties tyrimais, jo pakrovimas ir tvirtinimas Klaipėdos uoste buvo atliktas tinkamai. Priimdamas sprendimą Klaipėdos apygardos teismas šią ataskaitą atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą.

Atsirado neatsakytų klausimų

Kadangi kiekvienas jūrinio krovinio judėjimas dar yra ir apdraustas, į šį ginčą įsitraukė ir dėl šio įvykio nuostolių patyrę draudėjai.

Teismuose pradėta ginčytis dėl kiekvienos, atrodytų ir pačios menkiausios, smulkmenos.

Skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bandyta atsakomybę nuimti nuo „NTS Spedition“ ir perkelti ant paties krovinio siuntėjo „Eurochem Logistics International“. Ji neva pateikusi krovimo sąlygas, bet nenurodžiusi platformos specifikos.

Taip pat iškilo klausimas, ar teisingai žemesnės instancijos teismai nuėmė atsakomybę nuo vežėjo kompanijos „IT Logistik“, nes jos vairuotojai dalyvavę krovinio tvirtinimo prie platformos procese. Taip pat užsiminta, kad dėl pakrovimo bei tvirtinimo jie nereiškę jokių pretenzijų nei užsakovui, nei ekspedijavimo bendrovei. Taip vairuotojai neva sutikę, kad viskas buvę gerai.

Teisme taip pat iškilo klausimas, ar vežėjo atstovai – vairuotojai galėjo žinoti, kad krovinys buvo su netipiniu svorio centru? Jei jie to nežinojo, ar iš viso galėję reikšti pastabas dėl netinkamo krovinio pakrovimo ir tvirtinimo? Ar vairuotojams, kurie neturėję jokių įsipareigojimų nei krovinio savininkui, nei ekspeditoriui, gali būti primetama kokia nors papildoma atsakomybė?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų liepos 11 d. sprendimu bylą panaikino ir perdavė teismams nagrinėti iš naujo, kur ir bus keliami nauji klausimai dėl netikėtai įvykusios avarijos.