Kiemelių gyvenvietėje Vilniaus rajone yra asfaltuotas kelias, tačiau asfaltas staiga baigiasi ir iki pagrindinio kelio į Vilnių, kelias dešimtis metrų tenka dardėti duobėtu vieškeliu. Tokių atkarpų Lietuvoje yra šimtai, o gal net tūkstančiai.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad regionuose dažni skundai, jog svarbiuose keliuose savivaldybės negali jų tinkamai prižiūrėti, nes joms tie keliai nepriklauso.

„Ta problema miestų, miestelių kelių, kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prezidentas siūlo tokiu būdu spręsti, kad perduoti tą nuosavybę savivaldybėms. Be abejo, su finansavimu, kuris proporcingai būtų padidintas toms savivaldybėms, kurios perimtų tuos kelius“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lenkijoje valstybė atsako už labai panašų kelių tinklą kaip ir Lietuvoje, nors šalis kur kas didesnė, todėl prezidento siūlymui susisiekimo ministras pritaria.

„Tikrai yra būtinybė judėti valstybinių kelių perdavimo savivaldybėms kryptimi – klausimas kokiais terminais, kokiais sąlygomis, bet tai yra būtina, kad tam tikri darbai būtų padaromi greičiau ir efektyviau“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anksčiau Lietuva gyrėsi geresniais keliais nei Lenkija, tačiau jau kuris laikas yra atvirkščiai. Kodėl, būtent savo pavyzdžiais Lenkijos atstovai Lietuvos politikus ir supažindino.

„Sistema paremta šalies kelių fondu, kuris veikia šalies ūkio banke. Atsakingai planuojame išlaidas, sukuriame daugiametes programas. Tai duoda efektą. Jau nutiesėme daugiau kaip penkis tūkstančius kilometrų greitkelių, iki 2030 metų planuojame dar tris tūkstančius kilometrų nutiesti“, – sakė Lenkijos Infrastruktūros ministerijos Kelių ir greitkelių generalinio direktorato vadovas Jaroslaw Waszkiewicz.

„Matome, kad jie turi sėkmės istoriją, o mes turime ne sėkmės istoriją, nes nepriėmėme strateginių sprendimų anksčiau“, – aiškino Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas.

Lietuva irgi ruošiasi kelius finansuoti iš kuo įvairesnių šaltinių. Pavyzdžiui, svarstoma Kelių direkcijai leisti lėšas ir skolintis, ne tik maldauti pinigų iš valstybės biudžeto.

„Kurie pinigai, ar tai nuo akcizo, ar nuo kuro, kuri dalis būtent patenka į kelių fondą, taip pat e-tollingas, nes dar yra ribų, kai bus įdiegta el. sistema, mes galėsime dar didesnes sumas surinkti ir panaudoti kelių tiesimui“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Planuojama keisti ir tam tikrus įstatymus, pavyzdžiui, kad kelius būtų ir kuo paprasčiau projektuoti.

„Velniam reikalingas tas erdvinis projektavimas, kuris užtrunka dvigubai, iki 24 mėnesių. Aš suprantu, pastatai, požeminė infrastruktūra, bet keliams tiesti, kur dvimatis projektavimas. Ir lenkai, beje, to BIM projektavimo nenaudoja ir netaiko“, – stebėjosi Seimo narys (TS-LKD) Andrius Kupčinskas.

Velniam reikalingas tas erdvinis projektavimas, kuris užtrunka dvigubai, iki 24 mėnesių.

Finansavimas keliams, pasak opozicijos, pastaraisiais metais labai nekito. Esą šiemet kelių infrastruktūrai skirta daugiau tik dėl bankų solidarumo mokesčio, šie pinigai naudojami svarbiausiems keliams, jungtims su Europa finansuoti.

„Jeigu šnekame apie tuos pinigus, kurie yra surenkami iš kelių naudotojų, dėl vinječių, dėl kuro pylimo ir panašiai, jeigu visus tuos pinigus skirtume keliams atkurti ir naujiems keliams tiesti, tų pinigų užtektų viskam. Na, bet šiuo atveju yra tokie sprendimai, kad pusė tų pinigų skiriama“, – tikino G. Paluckas.

„Ar akcizai, ar gyventojų pajamų mokestis, ar pridėtinės vertės mokestis, baudos įvairiausios, rinkliavos. Visos jos patenka į bendrą valstybės biudžetą, ir kada patenka į bendrą valstybės biudžetą jau tada sprendžiama kiekvienais metais, kuriai sričiai, kuriuo metu reikia daugiau lėšų“, – teigė M. Skuodis.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti beveik 900 mln. eurų.