Vilkikai pinga, bet dėl to vežėjams – tik sunkiau. Bankai ir jų bendrovės skuba perimti skolininkų beveik išmokėtus automobilius, nes dabar juos galima nesunkiai parduoti ir solidžiai uždirbti.

Pareikalavo asmeninio turto

Sunkiausią krizės laikotarpį išgyvenusios transporto įmonės neturi kuo pasigirti. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" teigimu, bankų ir jų antrinių įmonių – finansinės nuomos bendrovių – apetitas likvidžiam turtui auga kasdien. Tai esą įrodo ir ne viena verslo žlugimo istorija, nes finansų institucijos atlieka ne gelbėtojo, o budelio vaidmenį.

Praeityje didelei, apie 130 vilkikų valdžiusiai, Panevėžio bendrovei "Transdadus" jau iškelta bankroto byla. Jos vadovai pasirašė finansinės nuomos sutartis su trijų šalies bankų SEB, "Swedbank" ir "DnB Nord" finansinės nuomos bendrovėmis. Su "SEB lizingu" buvo pasirašyta sutartis gauti didžiausią sumą – dėl 60 vilkikų finansinės nuomos. Užklupus krizei įmonė kreipėsi į kredito įstaigas, kad šios atidėtų mokėjimą. Dvi jų sutiko, bet "SEB lizingas" iškėlė papildomų sąlygų – prieš imantis kokių nors veiksmų paprašė įmonės padengti 20 proc. vilkikų vertės.

Bendrovė tokių sąlygų neįvykdė, nes neturėjo papildomų lėšų. Transporto įmonės vadovai ne kartą bandė tartis su kredito įstaiga, tačiau kreditoriai esą nesutiko nė su vienu Panevėžio verslininkų pasiūlymu.

Praėjus maždaug pusei metų finansinės nuomos bendrovės vadybininkai pasiūlė "Transdadus" pasirašyti laidavimo sutartį – pareikalauta už išperkamus vilkikus laiduoti nauju turtu – antrinės "Transdadus" įmonės sandėliu. Verslininkai nesutiko, tačiau pasiūlė skolą sumokėti per tris kartus spalio–lapkričio mėnesiais, kai būna daugiau krovinių ir apyvartinių lėšų.

"Linavos" teigimu, banko atstovai iš pradžių atrodė sukalbami, tačiau vėliau įmonės vadovams buvo pranešta, kad finansinės nuomos sutartis nutraukiama ir kredito įstaiga atsiima vilkikus.

Be darbo liko 300 darbuotojų, žlugo viena didžiausių šalies transporto įmonių, o sunkvežimius banko grupės bendrovė išpardavė.

Naujos sąlygos prastesnės

Kredito įstaigos negaili ir smulkiųjų verslininkų. Klaipėdos įmonės "Mattia Logistics" įkūrėjas Germantas Putrius taip pat pajuto sunkią finansinės nuomos bendrovės ranką. Įmonė užpernai pasirašė finansinės nuomos sutartį dėl naujo vilkiko ir puspriekabės. Sumažėjus vežimų skaičiui, G.Putrius kreipėsi į antrinę banko bendrovę su prašymu atidėti mokėjimus ir pratęsti mokėjimo laikotarpį. Iš pradžių finansinės nuomos bendrovės darbuotojai teigė, kad prašymas bus patenkintas, tačiau konkretaus atsakymo nepateikė. Nesulaukęs sprendimo, verslininkas pajamas nukreipė gyvybiškai svarbiems įmonės įsipareigojimams vykdyti.

Tačiau po pusmečio finansinės nuomos bendrovė verslininkui pranešė, kad transporto įmonė daug skolinga ir kredito įstaiga bus priversta nutraukti finansinės nuomos sutartį, atsiimti vilkiką ir puspriekabę. Tiesa, verslininkui buvo pasiūlyta sumokėti pusę skolos (16,5 tūkst. litų) ir pasirašyti naują sutartį. G.Putriui nesutikus, bankas perėmė vilkiką ir puspriekabę.

"Nuostolis susidarė ne dėl mano kaltės, juk laukėme banko sprendimo, naujos sutarties sąlygos buvo daug prastesnės, o dar turėjau mokėti 500 litų mokestį, – piktinosi įmonės vadovas. – Bankui nėra reikalo derėtis su verslo klientais, nes yra niekada nebankrutuosiantis klientas – valstybė."

Apsidraudžia papildomai

Verslininkai piktinasi, kad jei įmonė tampa nemoki ir jai paskelbiamas bankrotas, finansinės nuomos bendrovės pasiima ir turtą, ir jau sumokėtas įmokas, nors teoriškai tam tikra turto dalis priklauso gavėjui. Vėliau perimtas turtas parduodamas dar kartą.

Be to, bankai ir finansinės nuomos bendrovės į sutartis įrašo įvairių saugiklių, įskaitant teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Pastaruoju metu daugėja ir vadinamųjų asmeninių laidavimų. Bankai ir kitos kredito įstaigos vis dažniau iš verslininkų prašo papildomų garantijų, papildomai įkeisti turtą arba vekselio (besąlygiško įsipareigojimo grąžinti skolą).

Teisininkai įspėja, kad vėluojant grąžinti laidavimu užtikrinamą paskolą, kredito įstaigos įgyja teisę reikalauti visos sumos tiek iš įmonės, tiek iš laiduotojo. O neįvykdžius sutarties, skolos veikiausiai bus išieškotos iš laiduotojo asmeninio turto, mat dabar bankai įtvirtina sąlygą, kad net ir bankrutavus skolininkui, laiduotojas lieka atsakingas už skolos dalį, kurios skolininkas negrąžino.

Ant peilio ašmenų

Tokia padėtimi nepatenkinti "Linavos" vadovai. Asociacijos viceprezidento Jono Grybausko teigimu, po to, kai agresyviai skolino, atsiradusius nuostolius bankai skuba atsiimti iš klientų: medžiojamas likvidus turtas, griežtinamos ir perrašomos sutartys. Juolab kad naujo vilkiko kaina siekia apie 200 tūkst. litų, o parduoti šį turtą nebesunku. Prieš porą metų už naują vilkiką tekdavo pakloti ir 100 tūkst. eurų.

"Dabar bankams paprasčiau pasiimti mašinas, nei tartis su nemokiais klientais, nes atsirado proga tuos automobilius perparduoti. Šiandien visi vaikštome peilių ašmenimis, mat verslas dar neįsibėgėjo, darbo nėra, paslaugų kainos nekyla. Tačiau jau atsiranda tokių, kurie susigundo pigiau nusipirkti vilkiką ar priekabą. Tie, kurie turi finansinių rezervų, dabar tikrai trina rankas iš džiaugsmo, nes pirkti automobilius dabar gali kur kas palankesnėmis sąlygomis, nei, tarkime, prieš metus", – dienraščiui sakė J.Grybauskas.

Nesidera ir atima viską?

"Linavos" atstovo teigimu, anksčiau įmonės būdavo sudariusios sutartis metams, o šiandien jos trumpalaikės – mėnesiui, vienai prekių partijai. Dėl to kreditą imančios įmonės esą verčiamos kredito įstaigoms įkeisti sandėlius, prekes ir biurus. Praėjusį pavasarį transportininkai ne kartą prašė bankų atidėti paskolų mokėjimą, gyveno iš rezervų ir santaupų. Tačiau dabar atidėjimo terminai ir santaupos baigėsi, o bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą.

"Nei finansinės nuomos bendrovės, nei bankai į jokias kalbas nesileidžia. Jei vėluoji mokėti, ateis ir paims viską, ką turi – visas mašinas, kurios buvo pirktos finansinės nuomos būdu. Jiems nė motais, kad tai mūsų pragyvenimo šaltinis. Liūdniausia, jog su jais neįmanoma susitarti, kad paimtų kelis automobilius, o už likusius leistų mokėti toliau. Atima visus iš karto. Kelias įmones tokia politika jau sužlugdė. Manau, kad padėtis šiais metais dar aštrės", – dienraščiui sakė J.Grybauskas.

Anot jo, pernai finansinės nuomos bendrovės buvo linkusios tartis, nes automobilių aikštelės buvo sausakimšos ir niekas nenorėjo jų pirkti. "Anksčiau, kai bankai per daug nesigilinę dalydavo paskolas į kairę ir į dešinę, verslininkai automobilių prisipirko tikrai daug – tiek lengvųjų, tiek sunkvežimių. Nemaža dalis jų atsidūrė pardavimo aikštelėse ir ilgai ten stovėjo. Dabar jau prasidėjo šioks toks judėjimas", – pripažino "Linavos" viceprezidentas.

Verslas užmoka dukart

Vežėjai įtaria, kad bankams ir jų bendrovėms patrauklu perimti skolininkų turtą dar ir dėl to, kad jie gali susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė patvirtino, kad finansinės nuomos bendrovės gali susigrąžinti PVM už transporto priemones, atimtas iš skolininkų, bet turtą parduodant antrą kartą, šį mokestį vėl reikia sumokėti. Taigi kredito įstaigoms pinigų lieka nedaug.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė taip pat patvirtino, kad finansinės nuomos bendrovės linkusios piktnaudžiauti savo padėtimi.

"PVM nėra pagrindinis finansinės nuomos bendrovių pinigų šaltinis. Pelningiausia atimti turtą, kuris jau beveik išmokėtas, nes nereikia grąžinti pinigų. Pavyzdžiui, pagal teisės aktus sunkvežimiai nusidėvi per trejus metus, atkreipkite dėmesį, kad dažniausiai tiek trunka ir finansinės nuomos sutartis, tačiau realiai sunkvežimiai tinkami naudoti bent dešimt metų. Taigi po kokių pustrečių metų vilkiko vertė bus kelis ar net keliolika kartų didesnė, nei liko už jį mokėti, o tai reiškia, kad atėmus iš verslininko tą sunkvežimį, galima jį labai pelningai parduoti antrinėje rinkoje", – dienraščiui aiškino D.Pranckėnienė.

Mindaugas Šimkūnas, advokatas

Transporto srityje dirbančioms įmonėms ypač aktualu peržiūrėti finansinės nuomos sutartis. Tačiau Civiliniame kodekse (CK) nustatytas teisinis reglamentavimas finansinės nuomos gavėjui, siekiančiam nutraukti sutartį, nėra itin palankus.

Įstatymas nustato vienintelį atvejį, kada finansinės nuomos gavėjas gali vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, – kai daiktas nėra perduotas jam dėl kredito įstaigos kaltės. Dėl tos pačios priežasties gavėjas gali sustabdyti ir įmokų mokėjimą, tačiau tokie atvejai ypač reti. Be to, finansinės nuomos bendrovės neatsako už gavėjui perduoto daikto trūkumus, nebent daikto pardavėją parinktų pati kredito įstaiga. Tai reiškia, kad transporto įmonės negali sustabdyti finansinės nuomos įmokų mokėjimo dėl įgyto daikto gedimo. Toks bandymas būtų vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

O finansinę nuomą teikiančioms bendrovėms teisė vienašališkai nutraukti sutartį atsiranda, vos gavėjas pavėluoja mokėti įmokas, ir šis sutarties pažeidimas po to, kai gaunamas įspėjimas, neištaisomas per papildomą (dažniausiai finansinės nuomos sutartyje nustatytą) terminą. Nutraukus sutartį, sumokėtos įmokos gavėjui negrąžinamos, o turtas atitenka kredito įstaigai. Be to, CK numato, kad jeigu grąžinto turto likutinė vertė ir jau sumokėtų įmokų suma yra mažesnė, nei sutartyje nustatyta daikto kaina, finansinės nuomos bendrovė gali pareikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau dažnai pasitaiko ir atvirkštinė situacija, kai grąžinto daikto likutinė vertė yra daug didesnė nei nesumokėtos likusios įmokos. Tačiau pareikalauti grąžinti susidariusio skirtumo finansinės nuomos gavėjas negali.

Finansinės nuomos bendrovės visada turi didelį finansinį ir teisinį pajėgumą, todėl neretai gavėjas būna priverstas prisiimti ir papildomų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu pastebima tendencija, kai su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių vadovai ar akcininkai yra spaudžiami sudaryti laidavimo sutartis. Tokiu atveju įmonei nebesugebant vykdyti savo įsipareigojimų, kredito įstaiga gali pareikalauti asmeninio verslininko turto.