Jokių pokyčių nenorintys darbdavių bei už streikus pasisakantys profsąjungų atstovai Trišalėje taryboje antradienį nutarė pabandyti per savaitę rasti kompromisą, o jo neradus, Vyriausybei bus teikiamos skirtingos nuomonės.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, dėl Rusijos karo Ukrainoje Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis nėra susijusi su socialiniais ar ekonominiais klausimais. Pasak jos, dėl tokios situacijos negali streikuoti Vilniaus viešojo transporto darbuotojai.

Nepaprastosios padėties nutarime asmenims draudžiama organizuotis ir rinktis į susirinkimus, kad negalėtume remti propagandos dėl Rusijos ir Baltarusijos.

„Nepaprastosios padėties nutarime asmenims draudžiama organizuotis ir rinktis į susirinkimus, kad negalėtume remti propagandos dėl Rusijos ir Baltarusijos, bet tai nieko bendra neturi su mūsų ekonominiais socialiniais reikalavimais. Todėl siūlome, kad šiandien Darbo kodekse neturėtų būti, kad nepaprastosios padėties metu draudžiama streikuoti, dėl to ir siūlėme išbraukti tik tą vieną žodį“, – posėdyje sakė K. Krupavičienė.

„Visoje Europoje dabar vyksta masiniai streikai, jūs tą matote, o mes iš viso nebegalime, draudžiame darbuotojams. Mes tą klausimą turime spręsti skubiai. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsiasi jau antri metai, klausimai nejuda, situacija nesikeičia“, – pridūrė ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dabartinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Ji taip pabrėžė, kad klausimas dėl streikų yra nepagrįstai ilgai vilkinamas.

„Matome susidariusias jau net ne kuriozines situacijas ir akivaizdi yra problema, kad pokyčių šioje srityje reikia. Mūsų manymu, tas variantas, kurį pasiūlė Seimo nariai, nepilnai išpildo atitikimą Konstitucijai ir Vyriausybės siūlytas kompromisas gal būtų buvęs svarstytinas, bet net ir Darbo santykių komisijoje pasisakėme, kad nematom lydinčiųjų dokumentų“, – teigė I. Ruginienė.

„Matau didelę prasmę pasiklausti Konstitucinio Teismo specialistų, Vyriausybė galėtų kreiptis dėl išaiškinimo atitikimo Konstitucijai dėl dabar galiojančios nuostatos“, – pridūrė ji.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje kalbėjo, kad galėtų būti prašoma ir Valstybės saugumo departamento nuomonės, kur matomos grėsmės streikuojant nepaprastosios padėties metu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius kalbėjo, kad streikai nepaprastosios padėties metu gali pabloginti Lietuvos investicinį klimatą.

„Jau vien tas žodis stato Lietuvą į tam tikrą situaciją, kad investicinis klimatas prastas, niekas nenori važiuoti investuoti, o dabar jei nuimam draudimą streikuoti per ypatingą padėtį, tai ką kalbėti apie vidinį klimatą ir apie investicinį klimatą“, – teigė R. Sartatavičius.

Tuo metu Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis sakė, kad Darbo kodekso nuostata galimai prieštarauja Konstitucijai.

Turėtų būti ieškoma galimybė paliekant streikų draudimą.

„Turėtų būti ieškoma galimybė paliekant streikų draudimą, bet su tam tikromis išlygomis, kurios galėtų būti nustatomos specialiuose įstatymuose“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė A. Mačiulis. 

Darbo kodekse nustatytas draudimas streikuoti stichinės nelaimės zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis. Seime svarstomu Darbo kodekso projektu streikus siūloma ne drausti, bet riboti, jeigu jie galėtų turėti įtakos toms aplinkybėms.

Vyriausybė siūlo, kad nepaprastosios padėties metu Seimas arba prezidentas kiekvieną kartą nuspręstų dėl streiko ribojimo. Tuo metu darbdaviai nepritarė jokiems pakeitimams ir siūlė palikti taip, kaip yra, o profsąjungos nesutiko nei su Vyriausybės, nei su Seimo narių siūlymu ir teigė, jog turi būti leidžiama streikuoti visais atvejais.