Trūkstant kvalifikuotų vilkikų vairuotojų stoja transporto sektoriaus veiklos

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ekspertų skaičiavimais, prašomų 15 tūkst. kvotų šiems metams turėtų pakakti. Sprendimas, kad vežėjams reikia skirti tiek kvotų, priimtas dar gegužės pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete ir pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) atlikti būtinus formalumus, kad šis sprendimas įsigaliotų.

Jau mėnuo, kai baigėsi metinis kvotų limitas, kurių šiems metams buvo suteikta 11600. Joms pasibaigus gegužės 25 d. sustabdyta ir registracija Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, šio sprendimo mūsų šalies vežėjai laukia nekantriai.

„Dėl išsekusių kvotų kai kurie vežėjai yra priversti stabdyti dalį darbų, atidėti užsakymus arba vėluoti su jų įgyvendinimu, kas lemia ir tikrus delspinigius, pagal sutartinius įsipareigojimus klientams. Tad šis sprendimas leistų tęsti veiklas transporto įmonėms be didesnių trikdžių, nes dabartinė situacija darosi vis labiau komplikuota. Būtent todėl vežėjai labai prašo nedelsti ir kuo greičiau priimti sprendimą – skirti papildomų kvotų“, – sako Z. Buivydas.

Jo teigimu, vežėjai užsienio šalių piliečius įdarbina, nes neturi kito pasirinkimo. Dažniausiai Lietuvos įmonėse, iki baigiantis metiniam kvotų limitui, įsidarbindavo užsienio šalių piliečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano, kitų tolimųjų šalių. Lietuvoje, nors ir didelis nedarbas, bet norinčių dirbti vilkikų vairuotojais yra vos vienas kitas.

„Tai lemia ir darbo specifika, nes ne visi nori vairuoti vilkikus, retas kuris turi reikiamą tarptautinę kvalifikaciją, o sužinoję, kad reikės laikytis egzaminus, dar rečiau ryžtasi. Tad vežėjai ieško aukštos kvalifikacijos vilkikų vairuotojų už Lietuvos ribų. Labiausiai darbo galimybėmis pas mus domisi trečiųjų šalių piliečiai, kurie sutarę su darbdaviais ir atvyksta čia dirbti. Deja, bet jau beveik mėnuo, kai įdarbinti per kvotas nėra galimybės“, – sako Z. Buivydas. 

Žinoma, bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, yra išnaudojami ir darbo rinkos testai, kurie teoriškai turėtų leisti įdarbinti užsieniečius, nustačius, kad į tokią darbo vietą nėra tinkami kandidato Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečio, tačiau ši tvarka neveiksminga, nes Užimtumo tarnyba užverčiama prašymais ir ši sistema neveikia.

Asociacijos viceprezidento, bendrovės „Minjotra“ vadovo Vyto Bučinsko teigimu, nuolat ieškoma sprendimų padėti transporto įmonėms. Pavyzdžiui, neseniai pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Užimtumo tarnyba, pagal kurį asociacijai priklausančios įmonės įdarbins ne mažiau kaip 500 vilkikų vairuotojų, kuriuos atrinks tarnyba ir kurie atitiks reikiamus kvalifikacijos reikalavimus.

„Deja, net ir atrinkus Užimtumo tarnybai dalį darbo ieškančių žmonių, kurie norėtų dirbti šį darbą, nėra taip paprasta juos įdarbinti. Pirmiausia jie turi persikvalifikuoti. Na, o tam reikalingos specialios mokymų programos, kurias norint įsigyti atsakingos institucijos turi organizuoti viešuosius pirkimus. Žinoma, šie žmonės anksčiau ar vėliau persikvalifikuos ir pradės dirbti, bet ne po savaitės ar mėnesio. Gal tik po pusmečio ar dar vėliau. O tai – pernelyg ilgi terminai, kai stoja transporto sektoriaus veiklos“, – sako V. Bučinskas.

Lietuvoje, pasak jo, kaip ir visame pasaulyje, nuolat trūksta norinčių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, o ir susidomėjusių nėra, kurie galėtų laikyti reikiamus kvalifikacinius egzaminus, būtinus norint dirbti šį darbą.

„Tad vežėjai tariasi su užsienio šalių piliečiais, norinčiais dirbti vilkikų vairuotojais. Prieš išsenkant kvotų limitui, buvo nemažai ir tokių situacijų, kai darbdaviai jau buvo sutarę su konkrečiais užsienio piliečiais dėl darbo sąlygų, bet nebegalėjo įdarbinti, nes buvo sustabdytos formalios procedūros. Tad jie yra nežinioje – darbuotojai laukia atsakymų iš Lietuvos darbdavių, ar galės dirbti, o darbdaviai – iš valstybės institucijų. Tuo tarpu kiti vairuotojai nebelaukia ir įsidarbina pas kitų šalių vežėjus, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur irgi nuolat trūksta vairuotojų“, – sako Z. Buivydas.

Vežėjų nuomone, Lietuvoje kvotos išvis neturėtų būti taikomos, nes nuolat jaučiamas profesionalių ir tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas ir nelogiška taikyti kvotas trūkstamos profesijos darbuotojams, kurių stygius jaučiamas visoje Europoje.  

Didžiausią įtaką vairuotojų trūkumui daro Mobilumo paketo reikalavimai, kuriems išpildyti transporto įmonės privalomai turi įdarbinti papildomai vairuotojų. Iki Mobilumo paketo įsigaliojimo vienai sunkiasvorei transporto priemonei reikėjo 1,5 etato vairuotojo, o dabar – 2,2 etato, vasaros atostogų metu reikės daugiau nei 2,5 etato. Be to, Lietuvos transporto sektorius yra tarp lyderių Europoje ir yra tokio masto, kad vietinė darbo rinka nepatenkina visos darbuotojų paklausos.