D. Trumpas, prieš pradėdamas antrąją kadenciją, žadėjo užbaigti karą Ukrainoje. Prireikė beveik metų, kol D. Trumpas pripažino, kad V. Putinas jį mausto. Dabar D. Trumpas sako, kad pasiryžęs įvesti rimtas sankcijas Rusijai. Bet vėl iškėlė sąlygų: jis įves sankcijas po to, kai Europa, kuriai V. Putinas tiesiogiai ir grasina, maksimaliai nubaus Rusiją.

„Europa yra mano draugai, bet jie perka naftą iš Rusijos. Nenoriu, kad jie pirktų naftą. O sankcijos, kurias jie taiko, nėra pakankamai griežtos. Esu pasirengęs taikyti sankcijas, bet jie turės sugriežtinti savo sankcijas“, – aiškino JAV prezidentas D. Trumpas.

Lietuvos prezidentas palaiko tokį D. Trumpo reikalavimą.

„Tai yra labai teisingas reikalavimas, ir jis man daug kuo primena reikalavimą dėl 5 proc. BVP. Kodėl JAV turi apmokėti visas NATO sąskaitas?“ – kalbėjo G. Nausėda.

Bet nemažai kam tokios D. Trumpo sąlygos atrodo kaip pasiteisinimas, kodėl jis neįveda sankcijų rusams.

„D. Trumpas žaidžia ne visai švarų žaidimą. Jis pats nenori įvesti sankcijų Rusijai, dėl to sako: jūs pilnai atsisakykite rusiškos naftos ir kitų produktų, tada tą patį padarysiu ir aš“, – pasakojo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot A. Bartkaus, neteisingas D. Trumpo teiginys, kad Europa perka naftą iš Rusijos. Iš esmės perka tik V. Putino simpatikų valdomos Vengrija ir Slovakija. Pavienius rusų naftos pirkimus dar padaro kitos šalys.

„Jų nafta tesudaro 10 procentų dalies, kuri buvo 2021 metais. 2021 metus specialiai imu, nes tai yra prieškarinis laikotarpis. 2025 metais per pirmus 7 mėnesius, pagal faktinius duomenis, ES įsivežti naftos produktai, gaminiai ir žalia nafta iš Rusijos sudaro 10 procentų 2021 metų lygio“, – teigė A. Bartkus.

D. Trumpas žaidžia ne visai švarų žaidimą. 

Prancūzija, Nyderlandai, Belgija, Ispanija dar perka iš Rusijos suskystintas dujas, kurių D. Trumpas nepaminėjo.

Anot A. Bartkaus, rusiškų žaliavų Europoje, nors ir lėtai, bet nuosekliai mažėja visus trejus karo metus.

„19, 11, 10 procentų – nuosekliai esame praktiškai eliminavę Rusijos Federaciją kaip naftos ar dar kažko tiekėją. Jos Europoje beveik nėra. Tai yra Vengrija, Slovakija, dar keletas šalių“, – tikino A. Bartkus.

Tikėtis, kad Vengrija ir Slovakija nebepirks rusų naftos, – naivoka, nes šių šalių lyderiai elgiasi priešingai: keliauja pas V. Putiną ir gauna nuolaidas rusų žaliavoms. Rusams ši prekyba svarbesnė ne ekonomiškai, bet politiškai – skaldyti Vakarus.

D. Trumpas pareikalavo, kad Europa griežtintų ir savo sankcijas Rusijai, ir čia yra tiesos. Kad europinės sankcijos nėra gniuždančios, rodo vien sankcijų paketų skaičius – dabar svarstomas jau 19.

„ES pasiėmė minutės pertraukėlę, kad šį 19 sankcijų paketą padarytų dar efektyvesniu ir suderintų su JAV pasiūlymais“, – sakė G. Nausėda.

Sankcijos tam, kad rusai neturėtų pinigų karui. Europos lyderiai pripažįsta, kad rusai pinigų dar turi. Viliasi, kad 19 paketas bus stipresnis.

„Rusijos karo ekonomika yra palaikoma pajamų iš iškastinio kuro. Norime mažinti šias pajamas. Draudžiame importuoti Rusijos suskystintas dujas į Europą. Atėjo laikas užsukti čiaupą. Esame tam pasirengę“, – tikino Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Kita problema – netiesioginė Europos prekyba su Rusija per Kiniją, Indiją. Pavyzdžiui, daug rusų naftos perka Indija, perdirba ją į degalus ir parduoda Vakarų šalims. Teisiškai tai jau Indijos, o ne Rusijos produktas.

„Jie gali būti naftą pasiėmę iš Kuveito, Kataro, Irako ar kitų šaltinių, iš kurių indai ima. Šitoje vietoje jau neatseksime“, – tvirtino ekonomistas.

Beje, prieš porą metų Indija tapo vienu didžiausių dyzelino tiekėjų Europai.