Numatyta, kad apdorotus palaidus pelenus ir šlaką apdengtuose kaupuose bus galima laikyti atviroje aikštelėje tik iki 6 mėnesių. Antrinių žaliavų aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu.

Be to, laikomiems ir kraunamiems palaidiems pelenams ir šlakui, kai vykdomi kelių tiesimo ar rekonstravimo darbai, nustatytas privalomas didesnis kaip 250 m atstumas iki gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ir didesnis kaip 100 m atstumas iki paviršinio vandens telkinio, šachtinio šulinio ir požeminio vandens vandenvietės.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, jei statinių statyboje bus panaudojamos apdorotų pelenų ir šlako atliekos, įmonė privalės turėti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, šių antrinių žaliavų panaudojimo statinių statyboje planą.

Papildomi aplinkosaugos reikalavimai, kaip laikyti, krauti, apdoroti sudeginus atliekas susidariusius pelenus ir šlaką, padės išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugos požeminius bei paviršinius vandenis nuo galimos pelenuose ir šlake susidariusios cheminės taršos. Kartu vis mažiau šių neapdorotų atliekų bus šalinama sąvartynuose, pažymima ministerijos pranešime.

Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai parengti įvertinus „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto, Kauno technologijos universiteto ekspertų, verslo įmonių, gyventojų bendruomenės išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Reikalavimai šioms medžiagoms nustatyti įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus bei mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.

2020 m. bendrovės „Gren Klaipėda“ ir „Kauno kogeneracinė jėgainė“ sudegino apie 398 tūkst. tonų atliekų ir sugeneravo apie 96 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų. Ateityje, dirbant visoms trims jėgainėms (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) visu pajėgumu, Aplinkos ministerijos duomenimis, sudegintas atliekų kiekis siektų apie 615 tūkst. tonų, o pelenų ir šlako atliekų susidarytų apie 154 tūkst. tonų per metus.

Kitose Europos šalyse plačiausiai šlakas naudojamas susisiekimo komunikacijoms – keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams, kai kur šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc. susidarančio šlako.

Lietuvoje kol kas įgyvendinami keli eksperimentiniai projektai – šlakas panaudotas įrengiant nedidelį šaligatvio, taip pat pėsčiųjų tako ruožus Vilniuje. Eksperimentinių dangų konstrukcijų su šlako mišiniais projektą netrukus planuoja įgyvendinti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.