Turizmo sezonas – be svečių iš rytinių kaimynių: prisitraukti keliautojus bus sudėtinga

Kaip Eltai sakė Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) direktorė Milda Plepytė-Rainienė, Lietuvos turizmas vis dar jaučia dvejų pandemijos metų pasekmes ir šiemet, dar prieš karinius įvykius, buvo viliamasi sulaukti daugiau atvykstančiųjų, taip pat ir iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Prasidėjus invazijai, svečių iš šių valstybių nebesitikima.

„Sektorius yra visiškai neatsigavęs po pandemijos. Taip pat buvo skaičiuojama, kad sulauksime turistų ir iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų. Tačiau karinis konfliktas kelia prielaidas, jog turistų skaičiaus kritimas iš šių krypčių bus ženklus“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.

Pasak jos, Rusijos rinkoje veikia gana daug lietuviškų turizmo įmonių, tačiau veikla šioje šalyje nebuvo itin intensyvi. Vis tik mažėjant atvykstančiųjų iš šių valstybių, LTA vadovės nuomone, šis sezonas bus „ypatingai sudėtingas“ atvykstamojo turizmo įmonėms, daugiausia dirbusioms būtent su šių šalių rinkomis.

„Kitoms įmonėms, kurios užsiima, pavyzdžiui, su Vokietija, Ispanija, Italija, situacija yra šiek tiek palankesnė“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Nepaisant to, LTA direktorė vylėsi, kad šiemet daugiau svečių atvyks iš Vakarų valstybių, esą dar vienas smūgis turizmo verslui būtų nebepakeliamas.

„Norime tikėtis, kad srautai pradės atsigauti ir galėsime bent pradėti kalbėti apie tai, kad atvykstamojo turizmo sektorius pradeda atsigauti. Kitu atveju, vargu ar antrą krizę sektorius pakels (...) Bet iki atsigavimo ar prieškrizinio laikotarpio reikia nueiti labai ilgą kelią“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Didžiųjų kurortų turizmo centrų vadovai: turistų iš rytų atvažiuodavo daug

Šių šalių turistų tikrai jau ir nebuvo pastaruosius dvejus metus. Kažkokio smūgio tikrai neprognozuojame.

Kaip Eltą informavo Lietuvos turizmo skatinimo agentūros laikinoji direktorė Olga Gončarova, rinkodara Baltarusijoje ir Rusijoje agentūros nevykdoma jau beveik 5 metus, o Ukrainoje atliktos tik pavienės skaitmeninės reklaminės kampanijos – iniciatyvų esą galėjo imtis nebent patys kelionių organizatoriai savarankiškai.

Taip pat šių šalių turistai nebuvo tarp svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų.

„Žvelgiant į keliautojų pasiskirstymą, pastaraisiais metais, pavyzdžiui, Baltarusijos ir Rusijos rinkos nebuvo net atvykstančių turistų TOP trejetuke. Todėl dėl susiklosčiusios dabartinės geopolitinės situacijos, tikėtina, kardinalių pokyčių nebus“, – aiškino O. Gončarova.

Pati „Keliauk Lietuvoje“, tikina agentūros vadovė, orientuosis į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, taip pat Latvijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Beniliukso, JAV rinkas.

Savo ruožtu Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Rimantas Palionis pasakojo, kad Druskininkai kaip itin populiarus kurortas-gydykla plačiai garsėjo dar sovietmečiu – tuomet susiformavo ir Druskininkų, kaip vietos, kurioje galima kokybiškai praleisti atostogas, prekinis ženklas, išlikęs iki šiol.

„Tarybiniais laikais dominavo Sankt Peterburgas, Maskva, Kyjivas (turistai iš šių miestų – ELTA). Tai padarė tam tikrai žmonių kartai Druskininkus kaip prekinį ženklą. Mus žino Izraelis bei rusakalbiai vokiečiai, rusai, baltarusiai – regionas, kurį mes buvome „prisijaukinę“ tarybiniais metais“, – Eltai sakė R. Palionis.

Jo teigimu, pastaraisiais metais užsienio turistai pietiniame šalies kurorte sudarė apie 40 proc. visų poilsiautojų, daugiausia būtent rusai ir baltarusiai, taip pat – lenkai. Dar daug svečių Druskininkai sulaukia iš Latvijos, Izraelio, atvyksta nemažai rusakalbių vokiečių.

Kito Lietuvos kurorto, Palangos, turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė nurodė, jog iki pandemijos, 2019 metų skaičiavimais, Rusija ir Baltarusija buvo tarp penkių valstybių, kurių piliečiai kurortą lankydavo dažniausiai. Nuo to laiko, tiek dėl pandemijos, tiek dėl neatitinkančių vakcinacijos reikalavimų, jų beveik nėra, tad didelių nuostolių kurortas nepatirs.

„Šių šalių turistų tikrai jau ir nebuvo pastaruosius dvejus metus. Kažkokio smūgio tikrai neprognozuojame“, – Eltai sakė R. Kmitienė.

Jos teigimu, kurortas šį sezoną orientuosis į automobiliais atvykstančius turistus iš šalių, kur toks keliavimo būdas populiarus, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos, Čekijos. Rusijos ar Baltarusijos keliautojai kurortui nebuvo prioritetas net ir prieš karą, nors konkretūs kelionių pasiūlymai buvo kuriami, sako Palangos TIC vadovė.

„Palangos žinomumas Rusijoje ir Baltarusijoje yra, tiesiog reikia turėti konkrečius pasiūlymus. Tie pasiūlymai jau buvo pradėti kurti, bet dabar jie padėti į antraplanį reikalą ir bent šiemet turbūt tikrai nebus naudojami“, – sakė R. Kmitienė.

Savo ruožtu R. Palionis, lygindamas vietinius ir užsienio turistus, pastebėjo, kad iš turizmo besiverčiančiam miestui užsienio turistai kur kas vertingesni nei vietiniai. Jis vardijo, kad lietuviai Druskininkuose vidutiniškai praleidžia 2–2,5 nakties, dažniausiai sanatorijų pacientai ir savaitgaliams atvykę miestiečiai.

Kita vertus, užsienio turistai, mieste praleidžia kur kas daugiau laiko – klientai iš Izraelio nakvoja ir iki kelių mėnesių, o rusai ir baltarusiai Druskininkuose praleidžia daugiau nei savaitę, pavyzdžius pateikia pašnekovas.

„Pagal nakvynes užsieniečiai „perlipa“ per 50 proc. Dėl to tų šalių turistai yra labai svarbūs mūsų kurortui“, – sako Druskininkų TVIC direktorius.

„Su tais rytais gero nebus ir ilgam. Bet sakyti, kad tai buvo blogas turistas, negalima – jis buvo geras“, – apibendrino R. Palionis.

Atsigavimą slopins turistų nerimas dėl Lietuvos saugumo

Kad potencialūs Lietuvos svečiai šį turizmo sezoną į Lietuvą neatvyks nuogąstaudami dėl savo saugumo, pastebėjo tiek M. Plepytė-Rainienė, tiek R. Kmitienė.

„Yra keliama prielaida, esame jau girdėję iš Vokietijos turistų, kad pas mus yra neramu, turime neramių kaimynų, neaišku, kaip yra su saugumu ir pan. (...) Saugumo klausimas yra pirmasis, kuris keliamas“, – sakė LTA prezidentė.

„Šiemet labai laukiame su baime, jauduliuku, kaip priims užsienio turistai Baltijos šalis, ne tik Lietuvą, Palangą, kaip saugias šalis. Saugios šalies statusą turbūt esame praradę, (...) o turistas, kuris planuoja atostogas, pirmiausia norėtų jaustis saugiai“, – jai antrino Palangos TVIC vadovė.

Yra keliama prielaida, esame jau girdėję iš Vokietijos turistų, kad pas mus yra neramu, turime neramių kaimynų, neaišku, kaip yra su saugumu ir pan.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, užtikrinti, kad šiemet į Lietuvą atvyktų daugiau svečių iš užsienio, įtikinti juos, kad Lietuvoje yra saugu, yra „kertinis“ šio sezono uždavinys. Dėl to itin svarbiu tikslu turizmo sektoriaus atstovė vadina tikslingą komunikaciją, kad Lietuvoje saugu ir čia atvykti galima.

„Visų pirma kiekvienas iš mūsų turi tapti turizmo ambasadoriumi ir visais įmanomais kanalais (...) kviesti atvykti į Lietuvą ir deklaruoti, jog Lietuva yra saugi kryptis ir keliauti tikrai galima“, – sako ji.

Apie ateinantį turizmo sezoną kalbėjęs R. Palionis prognozavo, kad jis miestui bus sudėtingas – sunkumų kils ieškant turistų iš Vakarų šalių, o „stumdytis“ su kitomis savivaldybėmis teks ir dėl vietinių turistų srautų.

„Prognozuojant šiuos metus – taip, labai blogai, ypač žiūrint į tą turistą iš rytų, kad jis daug nakvodavo, daugiau sau leisdavo pinigų palikti, – taip. Bet mes prie to pripratę, nebus to šoko kaip 2020 metais“, – teigė jis.

„Tie tikrieji kapitalistai (skandinavai, britai ir kt.) truputį kitaip žiūri į sanatorinį, kurortinį gydymą. Kur mūsų stiprybė, kur brangų dalyką – sveikatą parduoti galim. O jie į kurortus žiūri labiau kaip į poilsio vietą. Čia reikės įdirbio“, – teigė Druskininkų TVIC vadovas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje priimta 44,6 tūkst. Ukrainos turistų, 35,4 tūkst. baltarusių ir 12,7 tūkst. rusų. 2020 m. jų srautai atitinkamai siekė 59,3, 42,4 ir 40 tūkst.

Prieš pandemiją rodikliai buvo gerokai aukštesni, tiesa, 2019 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia apgyvendinta Rusijos piliečių (190 tūkst.). Baltarusių atvyko 179 tūkst., o ukrainiečių – 135 tūkst.

Per metus taip pat sumažėjo bendra šių šalių dalis Lietuvos turizmo rinkoje – jei 2020 m. 27,7 proc. visų turistų Lietuvoje buvo rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai, 2021 m. jie sudarė tik 18,4 proc. visų šalį aplankiusių užsieniečių.

Šiame straipsnyje:

turizmas