– Kur jūs pati esate ir ar teko justi žemės drebėjimus?

– Aš gyvenu Alanijos priemiestyje. Jutau tą drebėjimą, tačiau tikrai ne visame regione jis buvo juntamas.

– Iki dabar kai kur žmonės miega gatvėse dėl saugumo, nes bijo būti palaidoti po griuvėsiais. Ar jūsų regione tokių vaizdų taip pat galima išvysti?

– Ne, Alanijoje tikrai nesu mačiusi ar girdėjusi apie tokius atvejus. Žmonės gatvėse miega žemės drebėjimų paveiktuose regionuose, kur stipriausi drebėjimai vyko prieš kelias savaites. Daug žmonių liko be namų, tad, natūralu, kad daugelis liko be pastogės. Miega palapinėse ar mašinose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad tuos žemės drebėjimo virpesius jautėte ir Alanijoje. Ar žmonės čia jaučiasi saugūs?

Nemanau, kad žemės drebėjimai atbaidys poilsiautojus. Mano žiniomis, kai kurie viešbučiai jau dabar yra 100 proc. rezervuoti tam tikriems vasaros mėnesiams, nes turistai atostogas planuoja iš anksto.

 

– Na, praktiškai visa Turkija yra aktyvioje seisminėje zonoje. Vieni labiau aktyvioje, kiti – mažiau. Alanijos gyventojams žemės drebėjimų virpesiai – ne naujiena. Tačiau po tokios rimtos tragedijos, nerimo yra daugiau. Šįkart, kadangi buvo vakaras, kai vyko pakartotinas stiprus žemės drebėjimas, pavyzdžiui, visi mūsų namo gyventojai išėjo į lauką, bet panikos nebuvo. Nors tejutome virpesius, palaukėme, pasidomėjome, kurioje vietoje buvo smūgis, ar galime jaustis saugiai. Sužinojome, kad vėl vyko du žemės drebėjimai pietinėje Hatajaus provincijoje, kuri bene labiausiai nukentėjo per prieš tai vykusį, vasario 6-ąją. Buvo du smūgiai iš eilės vos 3 minučių skirtumu. Nuliūdome dėl nelaimės, bet jaučiamės saugūs, nes šiame regione įprastai juntami tik atgarsiai, požeminių smūgių virpesiai, kurie sklinda ir 500 km spinduliu, kaip kad šiuo atveju ir nutiko. 

– Alanijos regioną pamėgę ir lietuvių turistai. Ar po tų tragiškų įvykių, žemės drebėjimų turistų skaičius kurortuose nesumažės. Ką kalba vietos gyventojai?

– Na, kol kas čia dar neprasidėjęs kurortinis sezonas, tad sunku pasakyti. Pagrinde gyvena tik tie žmonės, kurie čia žiemoja. Yra labai įvairių tautybių. Šiuo metu daugiausiai žmonių plūsta į Alaniją iš žemės drebėjimo paveiktų regionų, nes valstybė suteikė jiems tokią galimybę.

– Juk tų žmonių tikrai nemažai. Kur jie gyvena, kur glaudžiasi namų netekusieji, norintys ištrūkti kuo toliau nuo to epicentro?

– Jie apgyvendami viešbučiuose. Tuose pačiuose, kur sezono metu apsistoja turistai. Ne visi, ne visas 100 proc. viešbučių atsidarė, bet tikrai nemažai jų jau dirba ir priima iš nelaimės vietų atvykstančius gyventojus. Aš pati gyvenu priemiestyje, kuris yra populiari kurortinė zona, tai čia irgi jau yra veikiančių viešbučių.

– Ar neatsitiks taip, kad turistai vasarą neturės kur atvažiuoti, kur apsistoti, nes bus užimti visi viešbučiai?

– Nemanau, kad galima daryti tokią prielaidą, nes turizmas yra viena iš prioritetinių šalies krypčių, ekonominių Turkijos ramsčių. Kiek žinau, viešbučių rezervacijos vyksta  sparčiu tempu, viešbučiai pildosi. Mano žiniomis, kai kurie iš jų jau dabar yra 100 proc. rezervuoti tam tikriems vasaros mėnesiams, nes turistai atostogas planuoja iš anksto. Nemanau, kad tos stichijos atbaidys turistus. Kiekvienas gali atsiversti žemėlapį ir pasistudijuoti, koks regionas ir kokio intensyvumo seisminėje zonoje yra, kaip reikia elgtis žemės drebėjimo atvejais. Bet, kaip minėjau, Alanijoje dažniausiai juntami tik atgarsiai, virpesiai.