Nors neretai tyčinis įmonės vedimas nemokumo, restruktūrizacijos ar bankroto link matomas plika akimi, jį įrodyti Lietuvoje beveik neįmanoma. Tarp verslininkų ši tema – tabu. Tačiau daugelis jų yra tikri šio proceso virtuozai.

Pelninga, bet nemoki

Šalies teismai kasdien sulaukia prašymų iškelti bankroto bylą konkrečiai įmonei – to prašo į neviltį patekę kreditoriai. Norint atgauti skolą tai jau tapo įprasta praktika, tačiau kartais ji baigiasi dvejopai – įspausta į kampą piktybiškai vengusi atsiskaityti įmonė atsiskaito arba tiesiog bankrutuoja, į bankrotų liūną nusinešdama visus savo įsipareigojimus. Egzistuoja ir tarpinis variantas, kai įmonė, kaltinama esanti nemoki, teismui sugeba įrodyti, jog yra moki, tačiau toliau vengia atsiskaityti su kreditoriais. Atrodo, kad tai gali tęstis iki begalybės.

Vienu iš tokių pavyzdžių, kai įmonė oficialiai yra moki, tačiau rinkos dalyvių įvardijama nemokia, galima laikyti vieną didžiausių Lietuvos statybos bendrovių „Vėtrūna“. Pastaruoju metu šią bendrovę nuolat lydi nemokumo šleifas, tačiau kreditoriams iškelti bankroto bylos teisme niekaip nepavyksta.

„Vėtrūna“ ne kartą teismui oficialiais dokumentais įrodė, kad dirba pelningai, nėra skolinga nei „Sodrai“, nei VMI. Tačiau nuo 2011 m. įrodyti bendrovės „Vėtrūna“ nemokumą bent jau kelis kartus bandė pinigų nesulaukiantys buvę verslo partneriai, bendrovės „Decorum Concept Group“, „Virklund Sport“, „Conlex“, „Baltic Metal Center“. Vieša teismų informacija liudija, kad vien šiemet dar apie 10 įmonių kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš bendrovės „Vėtrūna“.

Tačiau teismai, įvertinę bendrovės „Vėtrūna“ finansinius rodiklius, kaskart konstatuoja, jog bendrovės „Vėtrūna“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji nemoki. Praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Vėtrūna“ turtas siekė apie 189 mln. litų.

Tikslas – neprimokėti?

Pastarąjį kartą dėl bendrovės „Vėtrūna“ bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreiptasi šių metų gegužės viduryje. Bankroto siekė kreditorės „Baltic Metal Center“ ir „Conlex“. Tačiau birželio pradžioje įvykusiame teisme nuspręsta atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Pernai ir šių metų pradžioje į pareiškimus iškelti bankroto bylą bendrovė „Vėtrūna“ atsikirtinėjo teigdama, kad ji su „Žalgirio“ areną stačiusiais subrangovais neatsiskaitys tol, kol negaus pinigų iš Kauno miesto savivaldybės. Kaip dienraštį patikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas Aurimas J.Ramoška, su bendrove „Vėtrūna“ savivaldybė visiškai atsiskaitė šiemet vasarį ir kovą – pervedė per 6 mln. litų.

Nors bendrovė atgavo visus pinigus, tačiau pasiekė, kad su subrangovais nebūtų atsiskaityta iki galo. Kaip sakė bendrovės „Baltic Metal Center“ direktorius Kazimieras Valaika, esą su bendrove „Vėtrūna“ pavyko susitarti dėl dalies skolos grąžinimo. „Atgausime maždaug apie 75 proc. nesumokėtos sumos. Džiaugiuosi, kad nors tiek pavyks, nes buvo iškilusi rizika visiškai prarasti pinigus“, – pabrėžė K.Valaika. Pašnekovas tiksliai neįvardijo, kiek siekia visa skola, bet anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad bendrovė „Vėtrūna“ įmonei „Baltic Metal Center“ buvo skolinga apie 40 tūkst. litų.

Kita „Vėtrūnos“ kreditorė skolų išieškojimo bendrovė „Conlex“, dienraščio žiniomis, esą piktybiškai vengiamą sumokėti vos 10 tūkst. litų sumą dar bandys išieškoti kitais būdais, o nepavykus vėl ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bet kam nemokės

Bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pirmininkas Vytautas Banys kai kurių kreditorių ketinimus iškelti bendrovei bankroto bylą vadina nesąžiningais ir neteisėtais. Jis neigia, kad „Vėtrūna“ yra skolinga skolų išieškojimo bendrovei. Ši, beje, dienraščiui neatskleidė, iš ko nupirko bendrovės „Vėtrūna“ skolą.

„Tokiu nesąžiningu elgesiu bandoma pasipelnyti. Mes su savo verslo partneriais siekiame elgtis teisingai ir garbingai, o šiuo atveju jie nėra mūsų verslo partneriai. Mano manymu, tam tikri asmenys piktnaudžiauja bankroto procedūra ir elgiasi nesąžiningai siekdami iškelti bendrovei “Vėtrūna„ bankrotą. Lietuvoje dabar tai yra nauja nesąžiningo verslo rūšis“, – įsitikinęs V.Banys.

Tiesa, kad kilo ginčas dėl atsiskaitymo su bendrove „Baltic Metal Center“, V.Banys neneigė. Jis pabrėžė, jog pagaliau rastas sprendimas ir klausimas išspręstas. Paklaustas, kodėl su buvusiais rangovais atsiskaityta nevisiškai, jis tvirtino, kad tokios buvo sutarties sąlygos, tačiau plačiau jų nekomentavo.

Rizika nemaža

Atsargiai verslo riziką vertinantys rinkos dalyviai bendrovės „Vėtrūna“ veiksmus įvardija kaip kryptingus ir nuoseklius siekiant atsiskaityti nevisiškai. Spėliojama, kad labai tikėtina, jog artimiausiu metu bendrovės „Vėtrūna“ akcininkai kreipsis į teismą dėl bendrovės restruktūrizacijos. O tai reiškia, kad dalis bendrovės įsipareigojimų buvusiems verslo partneriams bus tiesiog „nuskandinti“.

Tačiau taip manantiems bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pirmininkas V.Banys atkerta: „Nesulauks.“ Pasak jo, bendrovė neketina skelbti restruktūrizacijos bylos ir toliau dirbs kaip dirbusi.

Tačiau tai, kad bendrovės „Vėtrūna“ padėtis nėra nepriekaištinga, dienraščiui patvirtino įmonių riziką vertinančio kreditų biuro „Creditinfo“ turima informacija.

Oficialūs duomenys rodo, kad bendrovė „Vėtrūna“ verslo ryšiais yra susijusi su 15 įmonių, iš jų viena bankrutuojanti ir dvi jau bankrutavusios, kurios, be statybų verslo, veiklą vykdo transporto ir metalo apdirbimo sektoriuose. „Minėta įmonių grupė turi kreditoriams nepadengtų skolų už 1,5 mln. litų. Pusė šios sumos tenka finansų sektoriaus įmonėms. Bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių pradelsti įsipareigojimai sudaro trečdalį, arba 400 tūkst. litų, nepadengtų skolų“, – komentavo bendrovės „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Su bendrove „Vėtrūna“ susijusios įmonių grupės skolos „Sodrai“ sudaro 489 tūkst. litų. „Tai yra bankrutuojančios ar jau bankrutavusių grupės įmonių “palikimas„. Bendrovė “Vėtrūna„ turi registruotų 6,3 mln. litų vertės turto areštų“, – informavo A.Buemann. Pasak jos, kitose veikiančiose su bendrove „Vėtrūna“ susijusiose įmonėse pernai apyvarta svyravo nuo 6 tūkst. iki 5 mln. litų. Įmonių balansinė vertė 2011 m. pabaigoje buvo per 70 mln. litų.

Neigia sąsajas

Dienraščio žiniomis, šiuo metu bankrutuoja dvi su bendrove „Vėtrūna“ susijusios įmonės – pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimo bendrovė „Juvara“ ir vandentiekio, šildymo bei oro kondicionavimo sistemos įrengimo bendrovė „Sanvada“.

Bendrovės „Vėtrūna“ steigėjas ir akcininkas V.Banys neneigia, kad kažkada buvo šių įmonių akcininkas, tačiau šiuo metu sąsajas su šiomis bankrutuojančiomis bendrovėmis neigia. Dienraščio turima informacija liudija, kad šių bendrovių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra įkeistas V.Baniui. „Aš negaliu jums komentuoti tokių intymių detalių, kas man yra įkeista ar kas man ką yra įkeitęs. Tai mano ir tos šalies asmeninis reikalas“, – teigė V.Banys. Jis pabrėžė, kad tokių klausimų negali ir nenori komentuoti.

Stoja Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai

Jau kuris laikas IAE uždarymo statybų aikštelėje šeimininkauja tik apsaugos darbuotojai. Bendrovė „Vėtrūna“ ir taip vėluojančius darbus sustabdė dėl esą sutrikusių konsorciumo „GNS-Nukem“ atsiskaitymų už juos.

„Esam susitarę su užsakovu, kad kol nesibaigs mūsų pokalbiai ir kol galutinai neišaiškės situacija, tol mes nekomentuosime šios situacijos. Kaip ir esame minėję anksčiau, darbai stovi dėl sutrikusių atsiskaitymų“, – dienraštį tikino bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pirmininkas Vytautas Banys.

Teigiama, kad Rusijos korporacijos „Atomstroyexport“ valdoma Vokietijos įmonė „Nukem Technologies“ jau apie pusę metų vėluoja atsiskaityti su milijardinės vertės IAE uždarymo darbus atliekančia bendrove „Vėtrūna“. Įmonė „Nukem Technologies“ šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad šiuo metu deramasi dėl sutarties pakeitimų. Esą siekiama susitarti dėl sprendimų, kurie leistų paspartinti likusius darbus. Teigiama, kad abi pusės linkusios į derybas.

Bendrovės „Nukem Technologies“ ir „Vėtrūna“ subrangos sutartį pasirašė 2010 m. rugpjūčio pradžioje. „Vėtrūna“ buvo pasamdyta statyti IAE panaudoto branduolinio kuro saugyklą, ji taip pat statė kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo komplekso statinius.

Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos darbų šiuo metu atlikta 80 proc., įrangos montavimo saugykloje – 30 proc. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statyba beveik baigta, išskyrus stogo dangą ir apdailą.

„Nukem“ su IAE uždarymo darbus pradėjusia „Ranga IV“ 2010 m. liepos 1 d. nutraukė subrangos sutartį. „Rangos IV“ vertinimu, sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Komentaras

Evaldas Rapolas

„NORDIA Baublys & Partners“

Įmonės bankrotus inicijuoja dažniausiai kreditoriai, su kuriais vengiama atsiskaityti, tačiau, remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento 2010 m. paskelbta statistika, 2009 m. daugiausia – net 41,3 proc. – bankrotų inicijavo įmonių vadovai. Pastebėtina, kad iškėlus bankroto bylą ne visada iš karto būna aišku, kad įmonės nemokumas sukeltas dirbtinai, todėl tyčinio bankroto prielaidos pradeda aiškėti vėliau, pradėjus analizuoti ir tirti įmonės sudarytus sandorius. Nustatyti, kad įmonei tyčia sukeltas bankrotas, – gana problemiška, nes ne visada pavyksta įrodyti, jog tam tikri sandoriai ar veikla buvo priešinga įmonės tikslams ar pažeidė kitų kreditorių teises. Įmonės veikla yra dinamiška, todėl tiek sandorių sudarymas, tiek tam tikro turto realizavimas yra įprasti ūkio subjekto atliekami veiksmai, dėl to sunku įrodyti, kiek ta veikla, sandoriai buvo kryptingi siekiant įmonei sukelti nemokumą.

Mūsų vertinimu, sunku pasakyti, kaip plačiai ūkio subjektai tyčia siekia įmonės bankroto. Dažniausiai dedamos visos pastangos, kad bankrotas atrodytų kaip natūralus veiksnys, be kita ko, verslininkams tai vienintelė išeitis išvengti įsipareigojimų, o atsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankrotų išaiškinimo mastas yra mažas, – nebijoti ir dėl kilsiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl šios priežasties nėra panacėjos, kuri padėtų visiškai išvengti nesąžiningų partnerių ir jaustis saugiam bendradarbiaujant su kitais verslininkais. Patarimas būtų domėtis partnerio veikla, sekti jo finansinę būklę ir bendrauti, taip siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie jo veiklą.

Įmonę, kuri patiria laikinų finansinių sunkumų, gali gelbėti pasirinktas įmonės restruktūrizacijos procesas, kuris siejamas ne tik su įmonės gamybiniu, techniniu, komerciniu pertvarkymu, finansinių įsipareigojimų restruktūrizacija, bet ir, daugeliu atvejų, su galimu įmonės vadovų pakeitimu ar net akcininkų pasikeitimu.

Vienas pagrindinių kriterijų, lemiantis galimybę restruktūrizuoti įmonę ar apsisprendimą skelbti įmonei bankrotą, – jos potencialus sugebėjimas laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sugebėjimas finansuoti savo plėtrą ir suteikti savininkams naudą, adekvačią prisiimtai verslo rizikai, t. y. įmonės, kaip verslo subjekto, vertės padidinimas. Kitaip tariant, restruktūrizuojamai įmonei suteikiama papildoma galimybė vystyti veiklą ir gauti pajamų, kad būtų galima įvykdyti kreditorių reikalavimus. Tačiau toks procesas nesuteikia įmonei galimybės išvengti įsipareigojimų.

Aiškėja daugiau tyčinių bankrotų

Naujausiais Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, 1993–2011 m. Lietuvoje 44 įmonių bankroto procesai pripažinti tyčiniais. Daugiausia bankroto procesų, kurie vėliau buvo pripažinti tyčiniais, pradėta kriziniais 2009 m. – 7 bankrotai. Po 5 bankroto procesus pradėta 2000 ir 2005 m.

Norint įrodyti tyčinį bankrotą neretai reikia nueiti ilgą teisinį kelią. Analizuojant tyčinius bankrotus pagal nutarties bankrotą pripažinti tyčiniu priėmimo datą matyti, kad daugiausia bankrotų tyčiniais pripažinta 2010 ir 2011 m. – atitinkamai 6 ir 7 įmonių.

Nors ekonominiu sunkmečiu daugelio bankrutuojančių įmonių vadovai tikino, jog bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, tačiau neretai po tuo slėpėsi veiksmai, kuriais pirmiausia buvo bandoma išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.