Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis  siekis gauti daugiau pajamų.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad palyginus su latviais ir estais, Lietuvos gyventojai apskritai yra labiausiai linkę papildomai uždarbiauti. Todėl natūralu, kad jie dažniau svarsto ir apie nuosavo verslo galimybę. Ne paskutinėje vietoje ir realios galimybės verslo startuoliams. Pagal palankumą pradėti verslą, Lietuva šiais metais yra 8 vietoje iš 189 šalių, įmonę čia galima įkurti per 3 dienas naudojantis internetu, suteikiama pelno mokesčio lengvata", - teigia Odeta Bložienė, „Swedbank" Finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Anot O. Bložienės, pradėti savo verslą dažnai vilioja ir interneto atveriamos galimybės. Tai  prekyba internetu, galimybė plėtoti verslą užsienio rinkose, teikti konsultacijų ar kitokias paslaugas nuotoliniu būdu.

Kredito biuro „Creditinfo" duomenimis, steigti savo įmonę šalies gyventojai pasiryžta sulaukę vidutiniškai 37 metų amžiaus, tačiau yra ir tik ką baigusių vidurinę mokyklą, ir solidaus amžiaus lietuvių, kurie imasi nuosavo verslo. Pavyzdžiui, per metus nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio buvo įsteigtos 35 verslo įmonės, kurių steigėjai 71-80 metų amžiaus žmonės, dar 6 Lietuvos gyventojai tuo pačiu laikotarpiu pradėjo nuosavą verslą būdami garbaus 81-90 metų amžiaus.

„Natūralu, kad didžiausia pradedančiųjų verslininkų dalis yra tokio amžiaus, kai gyventojai jau yra sukaupę ir gyvenimiškos patirties, ir įgiję praktinių verslo, darbo santykių įgūdžių. Tačiau tuo pačiu jie yra kupini energijos ir entuziazmo imtis naujos veiklos, mokytis naujų dalykų", - duomenis komentuoja „Swedbank" Finansų instituto vadovė.

Vis dėlto, gyventojų apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų (33 proc.) niekada nesvarstė galimybės pradėti nuosavą verslą. Estijoje ši dalis beveik tokia pati (34 proc.), o Latvijoje ji didžiausia ir siekia 38 procentus.

„Praėjusiais metais pusė mūsų šalies gyventojų teikė laisvai samdomų specialistų, remonto, pagalbos namuose paslaugas, pardavinėjo pačių pagamintą ar užaugintą produkciją arba užsiėmė kitokia veikla, siekdami gauti papildomų pajamų. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje papildomai uždarbiaujančiųjų dalis sudaro apie 40 procentų", - tyrimo duomenis komentuoja O. Bložienė.

Didžiausia dalis apklaustųjų visose trijose Baltijos šalyse teigia, kad papildomai užsidirbti juos motyvuotų 200 eurų per mėnesį. Tačiau vertinant kiekvienos šalies duomenis atskirai, mūsų šalies gyventojus motyvuotų mažesnės sumos nei kaimynus.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „SKDS". Jame dalyvavo 1000 respondentų Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1000 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.