Gyvulių augintojai sako, kad be lietaus po žiemos neatsigauna žolė, dėl to negalima į laukus išvaryti bandų – gyvuliai neturi ką ėsti, maitinami pašarais, nors jau galėtų rupšnoti pievose ir mažinti ūkininkų kaštus.
Grūdininkai piktinasi, kad sausas pavasaris trikdo atsėti per žiemą iššalusius plotus bei vasarinėmis kultūromis užsėti laukus, į kuriuos dėl drėgmės nepavyko įvažiuoti rudenį.
Užsitęsus sausringam laikotarpiui, pasak ūkininkų, prireiks ir daugiau lietaus, kad drėgmė pasiektų šaknis – vieni sako, kad tam reikia bent 5–6 milimetrų lietaus – 5–6 litrų kvadratiniam metrui, o daržininkai norėtų bent 10–20 mm lietaus.
Nuo 1961-ųjų antras toks sausas pavasaris
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika BNS teigė, kad sausrą balandžio mėnesį ilgai stabdė vyravę vėsūs orai, tačiau praėjusį ilgąjį savaitgalį atšilo, todėl sausra pradėjo intensyvėti.
Jis pranešė, kad Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius iškrito itin mažas kritulių kiekis – vidutiniškai vos 77 mm, arba tik 44 proc. sausio–balandžio normos.
Pasak G. Valaikos, per daugiau nei 60 pastarųjų metų – nuo 1961-ųjų – truputį sausiau buvo tik 1974 metais, kai per sausio–balandžio mėnesius vidutiniškai iškrito 70 mm kritulių (41 proc. normos).
Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – jau yra fiksuojama keliose Panevėžio, Pasvalio, Kėdainių ir Šakių rajonų seniūnijose, o pavojingas, arba sausringas laikotarpis – pavienėse Akmenės, Mažeikių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų vietovėse.
Panikos dar nėra
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas BNS teigė, kad dėl lietaus trūkumo žemdirbiai kol kas nepuola į paniką.
„Ne, dar panikos dėl to nėra. Jeigu dar savaitę (nelytų – BNS), tada... Ūkininkai sako, iš tikrųjų žemė dulka, norėtųsi pasėliams, kad padrėkintų, kad pradėtų tas sudygimas“, – prieš kelias dienas BNS kalbėjo V. Buivydas.
„Ji (sausra – BNS) yra pastebima. Poveikis skirtingiems sektoriams girdisi, bet kad tai būtų jau bendrai kažkoks pavojus, manau, kad būtų per anksti kalbėti“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, situacija nėra labai guodžianti.
„Balandis buvo pakankamai šaltas ir sausas. Tas akivaizdžiai matyti ir laukuose. Kritulių kai kurie regionai praktiškai išvis negavo po žiemos. Situacija nėra labai guodžianti – konstatuojame faktą, kad kol kas augalai šilto pavasarinio lietaus dar nėra gavę ir jie tokioms sausringoms sąlygoms, panašu, pradeda kai kur vegetuoti, kur nors ant kalniukų ar kur smėliukas“, – BNS teigė A. Vanagas.
Tuo metu V. Buivydas sako, kad sausra labiausiai kenkia gyvulininkystės ūkiams, nes lietaus trūkumas trukdo augti žolei – gyvulių dar negalima išvesti į pievas, nes žolė žema, todėl tenka šerti šienu, silosu, šienainiu. Taip pat neaišku, ar pavyks prisišienauti žiemai.
„Ganyklos labai pasyviai kol kas atsigauna. Jeigu ankstesniais metais, kai jau tos žolės būdavo daugiau, galima buvo vesti gyvulius į laukus. Tai iš karto sumažėdavo pašarų naudojimo poreikis. Dabar dar yra visi pašarai iš tų rezervų žiemos – šieno, siloso, šienainio. Ganyklose dar žolės neturim visiškai, galima sakyt. Dar netinkamos pievos ganyti, dar reikia laukti – reikia lietaus, kad ta žolė atsigautų“, – BNS kalbėjo V. Buivydas.
Sužydėjusiems augalams lietaus stygius – į naudą
Tuo metu sodininkams, pasak V. Buivydo, tokia sausra naudinga – pernelyg ankstyvas žydėjimas rizikingas dėl gegužės pradžios šalnų.
„Dabar tas toks laikotarpis, lyg ir norime, kad gamta leistų iš vienos pusės vienoms kultūroms atsigauti, bet iš kitos pusės sodininkai taip atsargiai dar sako, kad gali ir neskubėti lietus“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas.
„Jeigu per anksti pavasarį augmenija atsigauna – saulės ir drėgmės perteklius, šiluma skatina augalo vegetaciją, tada šalna yra beprotiškai pavojinga. Kada dėl sausros suvėlina žydėti augalai, šalna tada mažiau paveikia“, – pridūrė V. Buivydas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Vanago teigimu, šaltos naktys pavojingiausios rapsams jų žydėjimo metu.
Anot jo, ypač po šilto praėjusio savaitgalio rapsai greitai augs, kai kur jau ir ruošiasi žydėti – geltona spalva po truputėlį bando dengtis laukai.
Tačiau A. Vanagas apgailestauja, kad dėl lietaus trūkumo nedygsta vasarojus.
„Sėklos guli taip, kaip paruoštos sėjai – tik tiek, kad jos po visą lauką išbarstytos, o ne vienoje krūvoje supiltos. Yra šalta, sausa, vėjas ypač greitai džiovina dirvos paviršių, tai tos sėklos ramiai sau guli“, – aiškino jis.
Daržininkai: reikia bent 10–20 mm lietaus
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas BNS tvirtino, kad daržovių augintojai baigia sėją, bet dėl lietaus trūkumo gali sulėtėti dygimas.
„Labai prasta situacija. Bloga, bet nėra dar kritinė, nes turėjome žiemą sniego ir į pavasarį įėjom gana neblogai. Bet jis vienas iš sausiausių. Ir jeigu kritulių bus 5–6 mm, nieko nepadės. Turi būti daugiau, bent jau kokie 10–20 mm. Būtina bent jau iki dešimties dienų laikotarpyje, kitaip bus blogai“, – teigė asociacijos atstovas.
G. Valaikos teigimu, jeigu ne gausus žiemos sniegas ir jo tirpsmas pavasario pradžioje, dabar situacija būtų blogesnė. Pasak jo, nuo sausros gelbėjo ir vėsus balandis.
„Kai vėsu, garavimas būna nedidelis. Iš esmės sausra pradėjo sparčiai intensyvėti tik kai orai atšilo“, – pabrėžė jis.
Naujausi komentarai