Uostai dėlioja metų veiklos žingsnius

Tikisi išlaikyti krovą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus paaiškino, kad geopolitinė situacija, mažėjantis krovinių srautas kaimyniniuose uostuose reiškia, kad konkurencija Klaipėdos uostui tik didės. Taip pat didelę įtaką darė Rusijos vykdoma krovinių nukreipimo strategija. Ji 2016 metais stipriai paveikė Latvijos uostus ir geležinkelius. Anot A.Vaitkaus, „Latvijos geležinkeliai“ ėmėsi agresyvios kainų dempingo politikos siekdami pervilioti ir nukreipti baltarusiškus krovinius į Latviją. Dėl to ypač tikslinga investuoti į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, kad jos parametrais, ypač gyliu, ir visos transporto grandinės kainų atžvilgiu neatsiliktume nuo konkuruojančių uostų.

„Dėl didėjančios konkurencijos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje dėl tų pačių krovinių srautų 2017 metais krova planuojama panašiame lygyje kaip 2016 metais“, - tikino A.Vaitkus. Anot jo, 2017 metais uoste tikimasi trąšų krovos augimo bei išlaikyti 2016 metais išaugusius naftos produktų, konteinerinių bei ro-ro (jūrų keltų) krovinių srautus.

Tačiau 2018-2020 metais krovos prognozės yra su augimo tendencijomis. 2017–2020 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti naujus infrastruktūros investicinius projektus. Jie įgyvendinami pagal uosto operatorių deklaruotus poreikius. Įgyvendinus tas investicijas ir užbaigus pačių uosto kompanijų suprastruktūros objektų statybą, 2020 m. numatoma padidinti krovinių srautą papildomais 8,7 mln. tonų krovinių. Todėl tik laiko klausimas, kada Klaipėdos uosto krova peržengs 40 mln. tonų ribą.

Konkurentai planuoja kritimą

Yra ir kitas klausimas - ar 2016 metais pirmą kartą istorijoje tapęs lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių, Klaipėdos uostas sugebės juo išlikti ir 2017 metais?

Paskutiniuosius kelis metus Klaipėdos uostas nuolat konkuravo su Rygos uostu. Kiti du seniau buvę jo lygiaverčiai konkurentai ir netgi lenkę Klaipėdą – Talino ir Ventspilio uostai, pastaraisiais metais gerokai sumažino krovą.

Jei Klaipėdos uostas, kaip žada A.Vaitkus, 2017 metais išlaikys tą pačią krovą, jis ir toliau išliks lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų.

Mat Rygos uosto vienas iš valdybos narių, Rygos miesto meras Nilas Ušakovas pateikė prognozę, kad kitais metais planuojamas dar maždaug 10 proc. Rygos uosto krovos kritimas. Ir šiemet Rygos uosto kritimas siekia apie 10 proc.

N.Ušakovo teigimu, Rygos uostas intensyviai ieško naujų krovinių ir naujų jų gabenimo maršrutų.

Investicijų planai uoste

Tam, kad Klaipėdos uostas galėtų tinkamai konkuruoti su aplinkiniais uostais, o pirmiausia Rygos, jis turi nuolat vystytis.

„Uosto direkcija jau yra parengusi 2017-2020 m. laikotarpio Uosto direkcijos strateginį veiklos planą. Jame suplanuotos įmonės sąnaudos, pajamos, krova bei investicijos. Minėtas planas yra pateiktas Susisiekimo ministerijai ir jam pritarė valdyba“, - teigė A.Vaitkus.

Strateginiame plane suplanuotos investicijos 2017-2020 m. laikotarpiui sieks 406 mln. eurų.

Artimiausiu metu uoste planuojama užbaigti arba pradėti įgyvendinti keletą svarbių projektų. 2016-2020 m. laikotarpiu planuojama užbaigti Malkų įlankos gilinimą iki 14,5 metrų. Bus pradėtas laivybos kanalo gilinimas iki 17 m ir molų rekonstrukcija. Konkrečiai 2017 metais planuojama pastatyti ir rekonstruoti 576 m krantinių ir daugiau kaip 3 km geležinkelio kelių.

Uosto direkcijos 2017-2020 metų investicijų planas