- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais Uosto direkcija nesitiki pirmą kartą istorijoje peržengti 40 mln. tonų ribos, bet laukiama rekordinės 39,5 mln. tonų krovos. Kitiems metams prognozuojama panaši krova besisukanti ant 40 mln. tonų ribos.
Tikisi išlaikyti krovą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus paaiškino, kad geopolitinė situacija, mažėjantis krovinių srautas kaimyniniuose uostuose reiškia, kad konkurencija Klaipėdos uostui tik didės. Taip pat didelę įtaką darė Rusijos vykdoma krovinių nukreipimo strategija. Ji 2016 metais stipriai paveikė Latvijos uostus ir geležinkelius. Anot A.Vaitkaus, „Latvijos geležinkeliai“ ėmėsi agresyvios kainų dempingo politikos siekdami pervilioti ir nukreipti baltarusiškus krovinius į Latviją. Dėl to ypač tikslinga investuoti į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, kad jos parametrais, ypač gyliu, ir visos transporto grandinės kainų atžvilgiu neatsiliktume nuo konkuruojančių uostų.
„Dėl didėjančios konkurencijos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje dėl tų pačių krovinių srautų 2017 metais krova planuojama panašiame lygyje kaip 2016 metais“, - tikino A.Vaitkus. Anot jo, 2017 metais uoste tikimasi trąšų krovos augimo bei išlaikyti 2016 metais išaugusius naftos produktų, konteinerinių bei ro-ro (jūrų keltų) krovinių srautus.
Tačiau 2018-2020 metais krovos prognozės yra su augimo tendencijomis. 2017–2020 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti naujus infrastruktūros investicinius projektus. Jie įgyvendinami pagal uosto operatorių deklaruotus poreikius. Įgyvendinus tas investicijas ir užbaigus pačių uosto kompanijų suprastruktūros objektų statybą, 2020 m. numatoma padidinti krovinių srautą papildomais 8,7 mln. tonų krovinių. Todėl tik laiko klausimas, kada Klaipėdos uosto krova peržengs 40 mln. tonų ribą.
Konkurentai planuoja kritimą
Yra ir kitas klausimas - ar 2016 metais pirmą kartą istorijoje tapęs lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių, Klaipėdos uostas sugebės juo išlikti ir 2017 metais?
Paskutiniuosius kelis metus Klaipėdos uostas nuolat konkuravo su Rygos uostu. Kiti du seniau buvę jo lygiaverčiai konkurentai ir netgi lenkę Klaipėdą – Talino ir Ventspilio uostai, pastaraisiais metais gerokai sumažino krovą.
Jei Klaipėdos uostas, kaip žada A.Vaitkus, 2017 metais išlaikys tą pačią krovą, jis ir toliau išliks lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų.
Mat Rygos uosto vienas iš valdybos narių, Rygos miesto meras Nilas Ušakovas pateikė prognozę, kad kitais metais planuojamas dar maždaug 10 proc. Rygos uosto krovos kritimas. Ir šiemet Rygos uosto kritimas siekia apie 10 proc.
N.Ušakovo teigimu, Rygos uostas intensyviai ieško naujų krovinių ir naujų jų gabenimo maršrutų.
Investicijų planai uoste
Tam, kad Klaipėdos uostas galėtų tinkamai konkuruoti su aplinkiniais uostais, o pirmiausia Rygos, jis turi nuolat vystytis.
„Uosto direkcija jau yra parengusi 2017-2020 m. laikotarpio Uosto direkcijos strateginį veiklos planą. Jame suplanuotos įmonės sąnaudos, pajamos, krova bei investicijos. Minėtas planas yra pateiktas Susisiekimo ministerijai ir jam pritarė valdyba“, - teigė A.Vaitkus.
Strateginiame plane suplanuotos investicijos 2017-2020 m. laikotarpiui sieks 406 mln. eurų.
Artimiausiu metu uoste planuojama užbaigti arba pradėti įgyvendinti keletą svarbių projektų. 2016-2020 m. laikotarpiu planuojama užbaigti Malkų įlankos gilinimą iki 14,5 metrų. Bus pradėtas laivybos kanalo gilinimas iki 17 m ir molų rekonstrukcija. Konkrečiai 2017 metais planuojama pastatyti ir rekonstruoti 576 m krantinių ir daugiau kaip 3 km geležinkelio kelių.
Uosto direkcijos 2017-2020 metų investicijų planas
Suma
|
Investicijų paskirtis |
230 mln. eurų
|
krantinių rekonstrukcijai, pritaikant jas didesnių parametrų laivams aptarnauti |
103 mln. eurų
|
gilinimo darbams ir molų rekonstrukcijai, pritaikant bendrojo naudojimo infrastruktūrą didesnių parametrų laivams aptarnauti |
24 mln. eurų
|
geležinkelio kelių plėtrai |
9 mln. eurų
|
esamų teritorijų pritaikymui krovos veiklai |
4 mln. eurų |
privažiavimo keliams rekonstruoti |
30 mln. eurų |
žemsiurbės ir naftos produktų surinkimo laivams |
6 mln. eurų |
pagrindinėms uosto funkcijoms užtikrinti reikalingos investicijos |
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...