- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Klaipėdos uosto direkcijos veiklos Vyriausybė nusprendė didinti jos įstatinį kapitalą.
Kapitalą didina nuolat
Pagrindinė priemonė Uosto direkcijos įstatiniam kapitalui didinti yra jo investicijos į uosto vystymą.
Dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo, krantinių rekonstrukcijos ir remonto, geležinkelių statybos ir remonto įstatinis kapitalas bus didinamas 2 mln. 749 tūkst. 496 eurais. Tai yra dalis, kuri buvo palikta rezerve praėjusių metų pelno.
Iš viso po šio didinimo Uosto direkcijos kapitalas sudarys 591,549 mln. eurų.
Uosto direkcijos kapitalas yra didinamas nuolat. Per 2018 metus tai daryta 4 kartus. Per metus įstatinis kapitalas augo 38,6 mln. eurų. Tą sumą sudarė iš rezervo skirtas turtas ir iš valstybės perimtų dviejų žemės sklypų vertė.
Kalbant apie šių metų rezultatus, jie yra vieni iš geresnių pagal Uosto direkcijos veiklą, kuri numato uosto vystymą. Per I ketvirtį Uosto direkcija iš savo lėšų į uosto vystymą investavo per 18 mln. 113 tūkst. eurų.
Iš jų didžiausia dalis – 15 mln. 965 tūkst. eurų – teko krantinėms vystyti, 1,45 mln. eurų – dokų duobėms tvarkyti, 532 tūkst. eurų – geležinkeliams atnaujinti arba įrengti.
Atsiskaitė už paskolą
Atliktas 2018 metų Uosto direkcijos auditas. Jie laikomi vieni sėkmingiausių – Uosto veiklos metų jo istorijoje. Vietoje planuotų 41,96 mln. tonų, uostas 2018 metais krovė 46,58 mln. tonų.
Iš savo veiklos Uosto direkcija per 2018 metus gavo 63,6 mln. eurų arba 3,9 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Pernai Uosto direkcijos grynasis pelnas siekė 31 mln. eurų. Investicinių projektų buvo įgyvendinta už 38,8 mln. eurų.
Geri 2018 metų rezultatai leido grąžinti Šiaurės investicijų bankui beveik 7,7 mln. eurų paskolą ir įžengti į naujus metus be paskolų.
Siūlė pajamų korekciją
Nepaisant gerų Uosto direkcijos rezultatų, jos veiklą analizavo ir Susisiekimo ministerijos auditas. Šio audito ataskaita viešai neskelbiama.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad auditui užkliuvę tai, jog daugelį metų nėra keičiama uosto apmokestinimo sistema. Didžiausios sumos gaunamos iš atplaukiančių laivų, o uosto žemė, kuri yra vertinga, apmokestinama labiau simboliškai.
„Padidinusi uosto žemės mokestį, valstybė iš uosto galėtų gauti dar daugiau pajamų“, – dėstė R.Masiulis.
Iš 2018 m. uosto veiklos ataskaitos matyti, kad iš 63,6 mln. eurų uosto pajamų dalis iš žemės nuomos sudarė 7,37 mln. eurų.
Kad uosto pajamos iš žemės nuomos turėtų augti ir anksčiau ne kartą diskutuota. Šių pajamų korekciją stabdė tai, kad uosto kompanijos labai daug investuodavo į uosto vystymą. Dėl to kasmet vidutiniškai 7,5 proc. augo Klaipėdos uosto krova, o pritraukiant naujus laivus ir uosto pajamos per rinkliavas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...