Prasideda konteinerių mažėjimas

Išskirtinis Klaipėdos uosto gegužės preliminarios krovos rezultatas buvo tai, kad pirmą kartą per kelis pastaruosius metus įvairių arba generalinių krovinių krova buvo mažesnė nei pernai.

Pernai gegužę generalinių krovinių krauta 1,39 mln. tonų, o šiemet 1,24 mln. tonų. Kritimas 10,6 proc. arba 148 tūkst. tonų. Kritimą iš dalies lėmė jau ne pirmą mėnesį mažėjantį „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krova. Gegužę ji krovė 16681 TEU konteinerių. Tai prasčiausias mėnuo šiais metais. Galima prisiminti, kad sausį krauta 37051 TEU, vasarį - 36924 TEU, kovą - net 45073 TEU, balandį - 20402 TEU.

Bendrai gegužę Klaipėdos uostas dar išlaikė teigiamą 1,6 proc. krovą. Iš viso krauta 3,93 mln. tonų. Augimą lėmė net 14,8 proc. arba 233 tūkst. tonų išaugęs birių krovinių kiekis. Taip pat buvo palyginti nedidelis beveik 24 tūkst. tonų skystų krovinių krovos kritimas, kuris siekė 2,6 proc.

Penkių mėnesių Klaipėdos uosto preliminarios krovos rezultatai išlieka geri. Krauta 19,766 mln. tonų. Tai 1,542 mln. tonų arba 8,5 proc. daugiau nei pernai. 1 mln. 37 tūkst. tonų (+13,5 proc.) daugiau krauta birių krovinių, 810 tūkst. daugiau (13,3 proc.) daugiau buvo įvairių ar generalinių krovinių. Ta pati „Klaipėdos Smeltė“ nuo metų pradžios krovusi 156131 TEU pasiekė net 53,2 proc. geresnį rezultatą nei pernai. Bendrai konteinerių krova Klaipėdos uoste per 5 mėnesius pasiekė beveik 300 tūkst. TEU.

Vieninteliai skystieji kroviniai blogino Klaipėdos uosto krovą. Jų per 5 mėnesius krauta 304 tūkst. t arba 6,9 proc. mažiau nei pernai.

Per penkis mėnesius iš 19,766 mln. tonų skystieji kroviniai uoste sudarė 4,131 mln. tonų, generaliniai - 6,905 mln. tonų. Gausiausiai grupė - birieji kroviniai siekė 8,729 mln. tonų. Tarp jų pagrinde baltarusiškos trąšos ir lietuviški žemės ūkio produktai. Pastarųjų augimą lėmė nuolat didėjantis Lietuvos eksportas į Azijos šalis.

Rygoje kroviniai Kinijai

Tarp Latvijos jūros uostų šiemet krova labiausiai sumažėjo Rygos uoste. Jis per penkis mėnesius krovė 13,547 mln. tonų. Tai 7,9 proc. mažiau nei pernai.

Net 25,8 proc. sumažėjo anglių krova. Taip atsitiko todėl, kad Rygos uoste perkėlus anglių krovą į naują Krivu salos terminalą, dalis klientų perėjo į Ventspilio uostą. Rygos uoste mažėjo (-9,4 proc.) ir naftos produktų. Jei anglių dalis Rygos uoste dar sudaro apie 32 proc. jos krovos, tai naftos produktų dalis siekia apie 11,5 proc.

Kitų krovinių krova Rygos uoste buvo teigiama. Apie 4 proc. daugiau krauta konteinerių (iš viso 198289 TEU). Tas srautas dar gali didėti, nes, kaip pranešė Rygos uosto administracija, Rygos uoste pristatyta nauja elektroninės prekybos forma su Kinijos verslu. Išgabentas pirmasis konteineris į Kiniją su latviškais dažais. Latvijoje apsilankę Kinijos atstovai prabilo apie Rytų ir Centrinės Europos prekių tranzito centro statybą Rygoje. Su kinais bendradarbiaujanti Latvija tikisi gauti per Rygos uostą krauti ir tuos Kinijos krovinius, kurie keliaus į Baltarusiją. 

Net 21,4 proc. per Rygos uostą išaugo medienos eksportas, 4,2 proc. padidėjo grūdų ir kitų žemės ūkio produktų srautas.

Rygos uosto administracija akcentuoja ypač sėkmingą kruizinio sezono pradžią. Per penkis mėnesius į Rygą atplaukė 50,1 proc. daugiau kruizinių keleivių nei pernai. Rygos uostas turi išsikėlęs tikslą pagal jo vystymo programą iki 2029 metų kruizinių laivų kiekį padvigubinti nuo maždaug 70-80 laivų per sezoną dabar iki 150.

Baltijos reikšmė Rusijai

Bendra krovos tendencija per penkis mėnesius Baltijos jūros uostuose yra skirtinga.

Mažėja krova Suomijos uostuose. Helsinkyje ji smuko 6,5 proc. iki 6 mln. tonų, pagrinde dėl sausų arba generalinių krovinių. Daugėjo (+2,5 proc.) iki 224,5 tūkst. TEU tik konteinerius. Helsinkio uoste 1,7 proc. mažėjo ir keleivių.

Perimant Rygos uosto anglis šiemet krova ryškiau (apie 17 proc.) auga Latvijos Ventspilio uoste. Nedidelis krovos kritimas (-2,5 proc.) fiksuojamas Liepojos uoste. Šis uostas gegužės pabaigoje pasirašė naują sutartį dėl infrastruktūros gerinimo. Bus tvarkomi uosto molai, sudarytos sąlygos laivams įplaukti į buvusią karo uosto teritoriją. Tikimasi, kad tai ateityje pagerins Liepojos uosto krovą. 

Bendra visų Rusijos uostų krova per 5 mėnesius siekė 339,63 mln. tonų. Tai 2,3 proc. daugiau nei pernai. Beveik trečdalis šios krovos (108,11 mln. tonų) priklauso Rusijos Baltijos jūros regiono uostams. Čia krovos augimas siekė 5 proc. Baltijos jūros regiono uostai Rusijoje išlieka pagrindiniais. Antroje vietoje esančio Juodosios jūros regiono Rusijos uostai su gigantiškuoju Novorosijsku iš viso krovė 98,87 mln. tonų ir krova čia buvo net 11 proc. mažesnė nei pernai.