Išsilaiko teigiama krova

Kovą Klaipėdos uoste buvo krautas rekordinis 82342 TEU konteinerių kiekis. Prieš tai geriausias mėnesio rezultatas buvo pernai rugpjūtį - 81776 TEU. Gerai dirbo abi uosto konteinerių krovos kompanijos. Iš jų 54,74 proc. arba 45073 TEU krovė „Klaipėdos Smeltė“, likusią dalį - Klaipėdos konteinerių terminalas.

Per kovą įvairių (generalinių) krovinių augimas, pagrinde dėl konteinerių, buvo 36,6 proc. arba 441 tūkst. tonų didesnis nei pernai. Tačiau tiek birių, tiek skystų krovinių kritimas šiemet kovą sudarė po 11,3 proc. Net 178 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde trąšų, ir 96 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų.

Nerimo sukėlė ryškus birių krovinių kritimas, nes prieš tai sausį ir vasarį jų krova buvo teigiama.

Per pirmuosius tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 11,69 mln. t krovinių. Tai buvo 7,4 proc. arba 806,7 tūkst. t daugiau nei pernai per tą laiką. Šį rezultatą lėmė 25,8 proc. išaugusi generalinių krovinių dalis, pagrinde dėl konteinerių ir ro-ro priemonių. Taip pat 8,4 proc. didesnė nei pernai išliko biriųjų krovinių apyvarta, daugiausia dėl žemės ūkio produktų krovos augimo.

Pokyčiai Latvijos uostuose

Iš dalies ir dėl padidėjusio Baltarusijos tranzito didžiausias Latvijos Rygos uostas per I ketvirtį pasiekė nedidelį 1,6 proc. augimą. Iš viso krauta 8,35 mln. tonų.

Šiais metais Rygos uoste ryškiai (8,2 proc.) sumažėjo rusiškų anglių. Kadangi anglys sudaro net 35 proc. šio uosto krovinių, jų sumažėjimas 260 tūkst. tonų atsiliepė ryškiai.

Anglis iš Rygos uosto perima Ventspilis. Dėl anglių ir grūdų Ventspilio uosto krova šiemet yra per 40 proc. didesnė  nei pernai. Per tris mėnesius krauta per 6,5 mln. tonų krovinių.

Anglių krovos mažėjimui Rygos uoste įtakos taip pat galėjo turėti terminalų perkėlimas iš senamiesčio į Krivų salą. 

Netgi 8,9 proc. sumažėjęs naftos produktų kiekis taip skaudžiai neatsiliepė Rygos uostui, nes jų jau yra palyginti mažai.

Kaip ir Klaipėdoje Rygos uosto krovą kėlė konteineriai. Šiemet per tris mėnesius iš viso jų krauta 122881 TEU. Tai 7,7 proc. arba 8767 TEU daugiau nei pernai.

Šiemet Latvijoje krovos nuostolius skaičiuoja tik Liepojos uostas. Kovą jis krovė 1,89 mln. tonų ir krova buvo 5,3 proc. mažesnė nei pernai. Labiausiai mažėjo pagrindinio uosto krovinio grūdų (33,5 proc.), naftos produktų (17,8 proc.) krova. Liepojos uoste augo  antracitų (54 proc.), statybinių medžiagų (28 proc.), ro ro krovinių (16 proc.), konteinerių (15 proc.) krova.

Taline vėl prasidėjo kritimas

Jungtinis Talino uostas per tris mėnesius krovė 4,72 mln. tonų krovinių. Tai 300 tūkst. tonų arba 6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.

Daugelyje sričių jungtiniame Talino uoste I ketvirtį fiksuotas kritimas. Net 11,9 proc. arba 263 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų. Iš viso skysti kroviniai sudarė 1,95 mln. tonų. Jų dalis nuo bendros krovos jungtiniame Talino uoste siekia 41,4 proc. Dalis šių krovinių keliauja iš Rusijos.

Metų pradžioje Talino uoste pastebimai sumažėjo jūrų keltais gabenamų tiek krovinių (-3,4 proc.), tiek keleivių (-7 proc.). Ypač ryškus keleivių sumažėjimas (-30 proc.) linijoje iš Talino į Stokholmą. Pagrindinėje linijoje tarp Talino ir Helsinkio keleivių kiekio kritimas per I ketvirtį siekė 4,2 proc.

Kaip ir Klaipėdos, Rygos uostų atvejais, jungtinio Talino uosto kritimą švelnina net 15,4 proc. didesnė nei pernai konteinerių krova. Per I ketvirtį iš viso krauta 59605 TEU konteinerių.

Ryškus Talino uosto krovos kritimas prasidėjo nuo 2010 metų, kai siekė 36 mln. tonų per metus. Klaipėdos uostas tuo metu krovė 31 mln. tonų. 2011 m. Talino ir Klaipėdos uostų krova susilygino. Talino uosto krova dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus ėmė smarkiai kristi, o Klaipėdos augo. Po to porą metų krova Talino uoste stabilizavosi. Dabar ji ir vėl pradėjo kristi žemyn.