Lietuva pareiškė, kad Rusija dar neatsakė į svarbius šalies Vyriausybės klausimus dėl Kaliningrado atominės elektrinės statybos.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), vis dar neatsakyta, kaip bus užtikrinamas atominės elektrinės aušinimas, kai Nemunas nuo jos nutolęs 10-12 kilometrų, kaip tai paveiks upės baseiną. Taip pat neaišku, kodėl vadovautasi 1983 ir 1999 metų seisminių tyrimų duomenimis, kai 2004 metais Kaliningrade įvyko žemės drebėjimas.

„Per pastaruosius trejus metus Lietuvos institucijos oficialiai kreipėsi į Rusiją šiais ir kitais klausimais keliolika kartų, paskutinį kartą - šių metų liepos 12 dieną, tačiau atsakymų kol kas nesulaukia“, - teigiama ministerijos antradienį išplatintame pranešime - URM sureagavo į pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie jėgainės užsakovo - Rusijos „Rosatom“ laišką URM, kuriame teigiama, kad bendradarbiauti nenori pati Lietuva.

Pasak URM, Rusija turėtų laikytis Espo konvencijos, kuri reikalauja įvertinti galimą poveikį aplinkai, ir tada priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, o ne atvirkščiai.

Laiške ministerijai „Rosatom“ teigė, kad Lietuva - vienintelė valstybė, vengianti dvišalių konsultacijų dėl Baltijos AE, be to, tikinama, kad Lietuvai atsakoma į visus klausimus.

Baltijos AE statybos generalinės rangovės NIAEP vadovas Valerijus Limarenka birželį pareiškė, kad projektas laikinai sustabdytas, nes svarstoma galimybė rengti mažesnius reaktorius - ne 2,3 tūkst. megavatų galios, o 680 megavatų.