„Palankiai vertiname sprendimą, nes jis sudaro geresnę aplinką dvišalėms Europos Sąjungos ir JAV deryboms. Nuosekliai pasisakome už tai, kad ES ir JAV prekybiniai nesutarimai turi būti sprendžiami dialogo pagalba. Tikimės, kad šis sprendimas suteiks daugiau aiškumo verslui trumpuoju laikotarpiu“, – komentare Eltai nurodė ministerija.

Šį trečiadienį D. Trumpas pranešė 90 dienų atidedantis anksčiau paskelbtų visuotinių muitų įsigaliojimą ir visų šalių, išskyrus Kiniją, importui taikantis 10 proc. tarifą.

Kinija vienintelė iš visų valstybių beveik iškart paskelbė atsakomąsias priemones, ką D. Trumpas pavadino „nepagarba“ – šaliai anksčiau iki 84 proc. pakelti muitai šiuo metu padidinti iki 145 proc.

Tuo metu ES skelbė visų pirma pasisakanti už konstruktyvias derybas su JAV, kurių tikslas – susitarti dėl sklandžios ir abiem pusėms naudingos prekybos.

Verslo konsultacijoms skirta karštoji linija veiks ir toliau

Praėjusią savaitę JAV prezidentas paskelbė apie planuojamus 20 proc. visam importui iš ES, 34 proc. – importui iš Kinijos, taip pat kitoms valstybėms.

Reaguodama į tokį sprendimą, URM paleido Lietuvos verslo konsultacijoms skirtą karštąją liniją, kuria galima kreiptis prekybos tarp bendrijos ir JAV klausimais.

Ministerijos teigimu, ši linija veiks ir toliau bei taip ilgai, kiek tam bus matomas poreikis.

„Prekybos diversifikavimas ir naujų rinkų atvėrimas vykdomas ne dėl JAV priimamų spendimų, bet tam, kad Lietuvos verslas turėtų daugiau galimybių. Diversifikacija nereiškia JAV rinkos atsisakymo, kuri ir toliau liks svarbia prekybos partnere“, – tikino ministerija.

Jos duomenimis, nuo praėjusio ketvirtadienio linija kreipėsi 35 įvairių verslo šakų įmonės.

Verslo atstovai esą daugiausiai kėlė klausimus, susijusius su tarifų apimtimi, jų taikymu, tiksliu įvedamų tarifų dydžiu, išimtimis ir įsigaliojimo data.

Apie tai, kad JAV sprendimas dėl muitų pauzės nekeičia Lietuvos planų diversifikuoti rinkas, skelbė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) yra paleidusi 20 mln. eurų vertės pagalbos paketą Lietuvos verslams, jis skirtas naujų rinkų paieškai ir eksporto diversifikacijai.

EIM duomenimis, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų.

Kovo viduryje JAV įvedė 25 proc. tarifus visam plieno ir aliuminio importui, o praėjusį ketvirtadienį taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams.

Reaguojant į D. Trumpo sprendimus, pasaulio akcijų rinkose prasidėjo smarkūs svyravimai, didžiausių JAV kompanijų vertės indeksas smuko beveik 10 proc.

Ekonomistai taip pat kritikavo, jog dabartinės šalies administracijos politika kelia didelį neapibrėžtumą pasaulio finansų rinkose, mažina investuotojų pasitikėjimą JAV ir doleriu kaip rezervine valiuta.