Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji –  fizines atsiskaitymo vietas, rodo „Viena sąskaita“ duomenys.

„Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Dažniausiai elektroniniais būdais mokesčius moka 27 metų ir vyresni asmenys, šeimos, jau turinčios savo būstą ar ilgą laiką jį nuomojančios, gyvenančios Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje“, – teigia Vytenis Ziberkas, bendrovės „Viena sąskaita“ vadovas.

Beveik penktadalis (19,16 proc.) žmonių už komunalines paslaugas atsiskaito AB „Lietuvos pašte“, 17,13 proc. „Perlo“ paslaugų terminaluose, 16,42 proc. „Maxima“ prekybos centruose.

Iš elektroninių atsiskaitymo būdų populiariausi yra „Swedbank“ (14,46 proc.), SEB bankas (9,08 proc.), po jų seka „Viena sąskaita“ (4,49 proc.), DNB bankas (2,82 proc.), Lietuvos centrinė kredito unija (2,32 proc.), rodo „Viena sąskaita“ analitikų duomenys.

„Nemažą mokėjimų už paslaugas dalį sudaro nauji rinkos žaidėjai. Tai parodo, kad rinkoje vyrauja konkurencinga aplinka, vartotojai patys renkasi, kaip jiems atsiskaityti už komunikalines ir kitas paslaugas. O kuo didesnė konkurencija, tuo geriau vartotojui“, – teigia V. Ziberkas.

Jo teigimu, sveiką konkurenciją mokėjimų rinkoje gali sujaukti „Lietuvos energijos“ planai įsibrauti į minėtą rinką.

„Valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ užima beveik penktadalį mokėjimų paslaugų rinkos, o kita valstybės įmonė „Lietuvos energija“ taptų jo konkurente. Tai būtų lyg varžymasis su savimi. Minėti planai neabejotinai iškreips situaciją rinkoje, o „Lietuvos energija“ gali tapti dar vienos srities monopolininke. Būdama monopoline komunalinių paslaugų teikėja, valstybės įmonė lengvai ir tiesiogiai darys įtaką vartotojams. Tikėtina, kad kai kuriuose rajonuose vartotojai negalės pasirinkti, kaip sumokėti komunalinius mokesčius – jie turės vienintelį variantą“, – teigia V. Ziberkas.     

Ekspertų teigimu, vis dar didelė dalis šalies gyventojų labiau įpratę eiti į paštą ar prekybos centrą, stovėti eilėje, už kiekvieną sąskaitą mokėti atskirai ir nėra linkę naudotis modernesniais atsiskaitymo būdais.

„Elektroniniais atsiskaitymais dažniausiai naudojasi racionalūs žmonės, mėgstantys kontroliuoti savo sąnaudas, ir patogumą bei savo laiką vertinantys žmonės. Didžiausias trukdis pereiti prie elektroninių mokėjimo sistemų yra įprotis atsiskaitinėti fizinėse vietose ir baimė jį sulaužyti”, – mano V. Ziberkas.

Lietuvoje gyvenantys asmenys kiekvieną mėnesį vidutiniškai apmoka šešias septynias sąskaitas – už elektros energijos, dujų, karšto ir šalto vandens sunaudojimą, gyvenamo pastato administravimą, mobilųjį telefoną, internetą ir televiziją. Prie reguliarių kasmėnesinių mokėjimų dar prisideda ir atsiskaitymai už vaikų ugdymo įstaigas (įvairius darželius, neformaliojo ugdymo užklasines veiklas), lizingą, draudimą, apsaugos bendrovių paslaugas.