Kas gali sulaukti tokios baudos? Kalbėjo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

– Kodėl prireikė didinti baudas?

– Nes situacija nėra gerėjanti. Mes nustatome tuos pačius pažeidimus, jų tendencijos tos pačios. Yra linija, nei daugiau, nei mažiau. Paskutinių dvylikos metų tendencijos, susijusios su minimaliu darbo užmokesčiu, stabiliai augo. Susilygino su bauda už nelegalų darbą, už vieną asmenį. Tai nebuvo adekvatu ir neskatino darbdavių laikytis įstatymų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ieškote nelegaliai dirbančių žmonių? Remiatės skundais, pranešimais? Vyksta reidai? Iš kur žinote, kad žmonės dirba nelegaliai?

– Visi paminėti atvejai naudojami. Daugmaž visa gaunama informacija anoniminiu telefonu ar kitomis pasitikėjimo linijomis. Taip pat, informacija iš kitų institucijų. Turime rizikingumo vertinimo sistemą, kurią naudojame atrinkdami rizikingiausius ūkio subjektus. Pagrindinis kriterijus – sektoriai. Atsirenkame tam tikras sektoriaus įmones. Įmonės pasitvirtina kaip rizikingos.

– Galbūt galite įvardinti, kokie sektoriai? Kuriuose daugiausiai piktnaudžiaujama arba dirbama nelegaliai?

– Didžiausias galvos skausmas – statybų sektorius. Pagrindinės priemonės ir teisės aktų pakeitimai buvo skirti šiam sektoriui. Tam tikros priemonės davė vaisių. Mes matome dideliuose statybų objektuose nelegalaus darbo mažėjimą. Skaidriai dirbančio kodas ir papildoma atsakomybė užsakovams davė efektą, kurio mes tikėjomės. Deja, pažeidimai vyrauja, kas susiję su neteisėtu darbu – privačioje statyboje, statybos vietose, kur statomi privatūs vienbučiai, ar dvibučiai namai. Todėl pakeitimai buvo daromi.

– Tik statybos ar dar yra kitų sričių?

– Yra kitų sričių, ten skaičiai – mažesni. Transporto, viešbučių, restoranų srityje. Pasitaiko tam tikrų atvejų ir gamybos sektoriuje.

– Ar pavyksta nubausti realiomis baudomis nesilaikančius tvarkos?

– Kiekvienais metais vis daugiau pavyksta. Šiuo metu institucijos turi prievolę taikyti sankcijas. Tam tikri ginčai persikelia į teismus, apeliacine tvarka. Teisės aktai leidžia tam tikrais atvejais juridiniams asmenims sankcijas taikyti jiems nedalyvaujant. Tai tos sankcijos pritaikomos realiai.

– Ar baudos tik darbdaviams? Ar ir darbuotojams?

– Darbuotojai, jeigu dirba nelegaliai, nėra baudžiami. Atsakomybė jiems nėra taikoma. Yra tam tikrų papildomų atsakomybių. Jeigu esi bedarbis, tu gali netekti bedarbio statuso. Visais atvejais mes informuojame kitas institucijas.

– Ar dabar baudos nuo 5 tūkst. eurų prasidės?

– Buvo nuo tūkstančio eurų iki 5 tūkst. eurų, pagal administracinių nusižengimų kodeksą, bendra sankcija įmonių vadovams. Apatinė riba išlieka – nuo pusantro tūkstančio, juridiniams asmenims sankcijos didėja – trigubai už kiekvieną dirbusį nelegaliai darbuotoją. Jeigu anksčiau mes turėjome nuo 900 eurų, tai dabar nuo trijų mėnesių minimalios algos (MMA) už vieną darbuotoją. Tos baudos kiekvienais metais didėjant MMA bus indeksuojamos ir bus pritaikytos didesnės.

– Nuo 1000 eurų? Nuo 2 tūkst. eurų?

– Nuo trijų tūkstančių ir daugiau.

– Kaip jums sekasi įrodyti, kad sučiuptas nėra giminaitis ar šeimos narys, kuris tik padeda?

– Toks pasiteisinimas – dažnas. Yra sustyguota praktika. Per daug metų turim klausimus ir klausimynus, kurie padeda identifikuoti asmenis. Naudojame ir kitas priemones, ne tik pokalbius. Kiekvienas patikrinimas – filmuojamas. Statybose dažnai naudojame dronus. Filmuojame statybvietę, iš anksčiau užfiksuojame faktą. Po to asmeniui sunkiau paneigti aplinkybes.