- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau dvylika mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos.
Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką, pažymima Užimtumo tarnybos pranešime. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Tai – 54,7 tūkst. arba 2,2 karto mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Šis rodiklis yra mažiausiais nuo 2020 m. rugsėjo. Vien per pirmuosius šių metų mėnesius į darbo rinką grįžo 35,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių.
„Mažėjantis darbo krūvis, tekęs Užimtumo tarnybos komandai administruojant pandemijos suvaldymui skirtas išmokas, leido daugiau dėmesio skirti klientams. Ilgą laiką darbo nerandantys asmenys aktyviau nukreipiami pas darbdavius. Norintiems persikvalifikuoti skirta daugiau galimybių rinktis aukštą pridėtinę vertę kuriančią mokymo programą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Visgi, kaip teigia Užimtumo tarnyba, didžiausia problema išliko – kas antras ilgalaikis bedarbis ieško nekvalifikuoto darbo, o darbdaviams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų darbo neturinčių asmenų siekia 27,6 proc. Beveik kas ketvirtas darbo neturintis asmuo nedirba ilgiau nei vienerius metus (jei vyresnis nei 29 m.) arba ilgiau nei pusmetį (jei jo amžius – iki 29 m.).
Analizuojant ilgalaikio bedarbio portretą ryškėja keli aspektai. Šiuo metu darbo ilgesnį laiką neranda moterys (50,3 proc.). Kas antras ilgalaikis bedarbis – 50+ m. amžiaus (54,2 proc.). Profesinio pasirengimo neturi 35,1 proc. ilgalaikių bedarbių. Tai taip pat skatina skirti didesnį dėmesį šios grupės žmonių kvalifikacijos įgijimui, kitoms problemoms šalinti.
Didelis dėmesys šiais metais skiriamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių plėtrai. Per pirmuosius šių metų mėnesius 1,3 tūkst. ilgalaikių bedarbių pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, 1,9 tūkst. – remiamojo įdarbinimo priemonėse, 0,8 tūkst. suteikta parama judumui, padedanti spręsti teritorinio mobilumo problemas.
Daugiausia bedarbių kaimuose
G. Darulis pabrėžė, kad didžiausia ilgalaikio nedarbo problema išlieka nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse. Didelė dalis tarnybos klientų gyvena kaimiškose vietovėse, kuriose darbo pasiūla mažesnė, o susisiekimo problemos neišspręstos. Be to, ilgą laiką darbo nerandantis žmogus susiduria ir su motyvacijos pokyčiams trūkumu.
„Nuo liepos 1 d. šiems klientams bus suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir skiriamas didesnis dėmesys. Atvejo vadybininkai, savivaldos institucijos ir kiti socialiniai partneriai šalins problemas, kurios trukdo grįžti į darbo rinką“, – sakė G. Darulis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausia ilgalaikių bedarbių yra Lazdijų rajono savivaldybėje (60,7 proc. arba trys iš penkių registruotų bedarbių). Beveik pusė visų registruotų darbo neturinčių asmenų – ilgalaikiai bedarbiai Kazlų Rūdos rajone, Kalvarijos ir Zarasų rajonų savivaldybėse (atitinkamai 48,6 proc., 47,3 proc. ir 47,6 proc.). Mažiausiai – Klaipėdos rajone (kas dešimtas arba 9,9 proc. visų registruotų bedarbių).
Ketvirtadalis šiais metais į darbo rinką grįžusių ilgalaikių bedarbių (25,8 proc.) įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Likusieji įsitraukė į laikino (terminuotos darbo sutartys, verslo liudijimai) ir remiamo užimtumo, skirto skatinti ir palengvinti integraciją į darbo rinką, priemones.
Nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su partneriais bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką. Pagalba bus sutelkta į susisiekimo, vaikų ar senų tėvų priežiūros, žalingų įpročių šalinimą ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...