Apie tai plačiau papasakojo „Capital insurance“ plėtros vadovė Tatjana Gaivoronskaja.

– Ar dažni tokie įvykiai?

– Įvykių vis dažnėja. Auga objektų skaičius, Lietuva statosi. Ne vien tik seni būstai nukenčia, bet ir naujos statybos. Vidutiniškai per savaitę nutinka 160-180 atvejų.

– Lyginant su praeitais metais, ar auga nuostolių skaičius?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nuostoliai auga ne vien dėl to, kad įvykių daugėja, bet ir dėl geopolitinės situacijos ir dėl infliacijos. Remonto kaštai ir statybos kaštai padidėjo. Žmonės vis labiau supranta draudimą, kam jis reikalingas. Supranta savo atsakomybę prieš kaimynus. Žalos gali būti ne tik pačiam kaimynui, bet ir laiptinės gali nukentėti.

– Dažniau tokie atvejai nutinka senesnės statybos būstuose ar vis tik naujesniuose?

– Dažniau senuose pastatuose, susidėvi inžinerinės sistemos, užkalkėja vamzdžiai.

– Kokio dydžio tie nuostoliai gali būti?

– Vidutinis išmokos dydis siekia apie 800 eurų. Bet priklauso nuo mūsų įrengimo, ką mes turime savo būste arba kaip įsirengę mūsų kaimynai. Žala gali siekti ir keturženklius skaičius, o kartais net daugiau.

Svarbu pasirūpinti ne tik savo turtu, bet ir kaimyno turtu.

– Labiausiai turėtų suklusti aukštutinių aukštų gyventojai?

– Taip, svarbu pasirūpinti ne tik savo turtu, bet ir kaimyno turtu. Aukštesniuose aukštuose gyvenantys žmonės turi ypatingai pasirūpinti kaimynų saugumu.

– Kaip žmonės galėtų prevenciškai užkirsti kelią tokiems atvejams?

– Labai retas gyventojas yra pasiruošęs ir atsidėjęs pinigų biudžetą kaimyno remontui. Prevencija yra labai elementari. Išvažiuojant atostogauti turime užsukti čiaupus, išjungti elektros prietaisus ir pasirūpinti draudimu. Svarbu prižiūrėti tas inžinerines sistemas ir tinklus.