Užsieniečiams pavežėjams ir taksi vairuotojams lietuvių kalbą siūloma mokėti nuo 2028 metų

Seime kelią skinasi toks Kelių transporto kodekso pakeitimas, kuriam šią savaitę pritarė Ekonomikos ir inovacijų komitetas. Dėl jo dar turės apsispręsti Seimas.

Nustatyti, kad vairuotojai mokėtų valstybinę kalbą ne žemesne kaip Vyriausybės patvirtinta kategorija, pasiūlė komiteto pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius.

„Kalbos lygį arba reikalavimus pavesti nustatyti Vyriausybei – ar mokėti elementariai, ar profesionaliai“, – komiteto posėdyje šią savaitę teigė S. Bucevičius.

Toks reikalavimas nuo 2028 metų būtų taikomas tik naujiems vairuotojams.

Seimo konservatoriai neseniai siūlė pavėžėjo licenciją norintiems gauti vairuotojams iš užsienio įvesti papildomą reikalavimą – prievolę pateikti lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimą. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų komitetas tam nepritarė, nors pataisos autorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė mokėjimą susikalbėti lietuviškai siejo su nepriekaištinga vairuotojo reputacija.

Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrijus Bialas per svarstymą komitete teigė, kad yra daug teisinių niuansų, kodėl neverta tokio reikalavimo įtraukti į Kelių transporto kodeksą.

„Išskiriant tik vieną ūkio subjektų šaką, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Kitas dalykas, kad licencijavimo sistema, jos tikslas yra suteikti teisę vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, o ne užtikrinti kitais įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą. Dar vienas aspektas yra, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai nėra Kelių transporto kodekso reguliavimo dalykas. Ir našta verslui ateityje, ir ne vien tiktai verslui, bet ir tikrinančioms institucijoms“, – komitete kalbėjo ministerijos atstovas.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad statistiškai problema nėra labai reikšminga.

„Realybė rodo, jog esant šimtams tūkstančių kelionių, nusiskundimų arba skundų, kuriais kreipiamasi į institucijas, yra šimtas. (...) Pavežėjams, sakyčiau, to (lietuvių kalbos mokėjimo – BNS) reikia netgi mažiau negu padavėjams, kuriems reikia meniu dar galbūt paaiškinti, tai čia reikia koncentruotis“, – kalbėjo parlamentaras.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai. Toks reikalavimas taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Vėliau jie turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Lietuvių kalbos inspekcija savo ruožtu yra nurodžiusi, kad pavežėjai nėra bendrovių darbuotojai, jie dirba pagal individualios veiklos pažymas, todėl inspekcija negali iš jų reikalauti išlaikyti egzaminą.