„Turime vieną didžiausių nedarbą. Per metus 68 tūkst. padaugėjo ilgalaikių bedarbių, bet tuo pat metu mes turime 32 tūkst. laisvų darbo vietų pramonėje, kurioje mes nesurandame darbuotojų. Šitos žirklės atspindi, kad pas mus nėra subalansuoto požiūrio į nedarbą ir į darbą. Kažkur mes persubsidijuojame, kad žmonės nenori dirbti, kai kur mes neprimokame toms socialinėms grupėms, kurioms iš tikrųjų reikėtų sumokėti ir galėtų judėti į priekį“, – penktadienį „Žaliasis kursas 2021“ sakė V. Janulevičius.

Jis akcentavo, kad kyla struktūrinio nedarbo rizika ateinančius trejus ketverius metus, o gal net ir dešimtmetį.

„Yra tokie pavyzdžiai Ispanijos, Portugalijos, kur būtent taip ir atitiko, užstrigo vidutiniuose spąstuose“, – sakė LPK prezidentas.

V. Janulevičius taip pat sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių pajamos užaugo 101 proc., o našumas – 29,6 proc.

„Mes tapome 70 proc. mažiau konkurencingi nei buvome prieš dešimtmetį. Turime skirti pramonei pakankamai dėmesio, lėšų, kad investuotų į našumo didinimą. Tai ne tik mokymai, bet ir naujos technologijos, automatizavimas, kad su tuo pačiu skaičiumi žmonių pagamintume daugiau ir pigesnės produkcijos. Dėmesio pramonei pastaruoju metu trūksta“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, šiuo metu trys ketvirtadaliai Lietuvos eksportuojamų produktų yra sukuriama žemos ir vidutinės pridėtinės vertės grandyse ir tai vienas iš iššūkių.

„Nuo įstojimo į ES pas mus mažai pasikeitė (ekonomikos – ELTA) struktūra ir šiandien tai vienas iš iššūkių, nes ateityje brangstant darbo jėgai mūsų našumas neišsilaikys toks geras ir mūsų eksportas gali trauktis“, – sakė V. Janulevičius.

Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,5 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 53 tūkst. daugiau nei 2020 metų gegužės 1 dieną.

Beveik trečdaliu augo darbo jėgos paklausa – darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pandemijos laikotarpį.