„Tikrai kai kurie klausimai dėl individualios veiklos apmokestinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kuris, mano supratimu, iš viso yra tuščiaviduris ir nelabai ką keistų, neturi daug šansų būti priimami Seime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

Anot jo, frakcija turi ir daugiau pastabų dėl reformos.

„Mes turime daug skirtingų pastabų ir pasiūlymų, nes ta reforma susideda iš daugelio dalykų“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pasiūlytas NT mokesčio modelis yra diskutuotinas, tačiau, pasak jos, dėl jo reikės susitarti siekiant gauti paramą iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).

„Nekilnojamo turto mokestis yra susijęs su RRF lėšomis, kaip žinome. Čia yra vienas iš tų dalykų, dėl kurių anksčiau ar vėliau reikės rasti sprendimą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Pasiūlytas modelis yra diskutuotinas“, – pridūrė ji.  

Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas.

Kaip numato siūlymai, nekilnojamojo turto (NT) mokestis būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.

Anot G. Skaistės, šio mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.