- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys.
V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą. Tačiau pirmiausiai jis įvardija galimybę užsiimti komerciniais ribojimais - tai yra neleisti elektra prekiauti biržoje.
„Jeigu nepavyktų sustabdyti statybų ir jeigu jos toliau vyktų taip, kaip mes manome ir matome - nesaugiai - tuo metu yra keli dalykai: greitas sprendimas be infrastruktūrinių investicijų yra komercinių srautų nepriėmimas“, - BNS sakė V.Poderys, dabar dirbantis Kainų komisijos vyriausiuoju patarėju.
Anot jo, taip pat reikėtų svarstyti papildomų mokesčių elektrai iš Rytų galimybę, mat šiuo metu ES ir Rusijos bei Baltarusijos elektros gamybos sąlygos yra nevienodos.
„Kitas dalykas, kuris būtų galimas, įėjimo mokesčio įvedimas, nes kol kas su Rytų rinka turime nesimetrinius santykius - jie į mūsų rinką įieina, bet mes į jų rinką negalime įeiti. Taip pat ir konkurencinės sąlygos nevienodos, ir dėl branduolinės saugos reikalų, ir dėl taršos leidimų prekybos nebuvimo, tad šioje vietoje būtų galimas mechanizmas dėl tų sąlygų išlyginimo“, - tikino V.Poderys.
Lenkiją sinchronizuotis paskatintų europinės lėšos
V.Poderys pripažįsta, kad vienas sudėtingiausių energetikos projektų bus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarais. Paklaustas, kaip paskatinti derybas su bendrus strateginius projektus stabdančia Lenkija, jis teigė, kad tam turėtų pagelbėti europinė parama.
„Pati tinklų plėtros strategija paremta tuo, kad jeigu tai yra strateginiai tikslai, kurie nėra komerciniai, galima pretenduoti į europinius pinigus. Dabar ką Europos Sąjunga daro - bando sujungti į vieningą sistemą, dėl to CEF (Connecting Europe Facility - BNS) programa ir yra, ir mūsų sinchronizavimo projektas idealiai tinka“, - teigė V.Poderys.
Lenkija šiuo metu riboja elektros jungties su Lietuva „LitPol Link“ pajėgumus ir teigia tai daranti dėl techninių problemų. V.Poderio nuomone, šios problemos bus išspręstos iki sinchronizuojant elektros tinklus.
„Aš manau, čia trumpalaikės problemos, manau, kad jos nebus ilgalaikės. Kad per daug smulkiai nelįstume, reikia pasakyti tai, kad Europos Komisijos užsakymu dabar atliekama išsami studija, kuri bus baigta po mėnesio, kur Baltijos šalims bus pateiktos galimybės, kokiu keliu einame“, - sakė jis.
V.Poderys sakė negalintis komentuoti antros „NordBalt“ jungties su Švedija idėjos, mat nėra pakankamai susipažinęs su projektu. Tačiau jis tikino, kad iš pirmo žvilgsnio toks projektas būtų naudingas vartotojams, mat daugiau pigios elektros patektų iš Švedijos į Baltijos šalis.
Paramos sistemą žaliajai energetikai reikia peržiūrėti
V. Poderys mano, jog būtina peržiūrėti paramos atsinaujinančiai energetikai sistemą, kad nebūtų iškraipoma elektros rinka. Jis pripažįsta, kad dabartinėje rinkoje bet kokiems elektros gamybos projektams reikia paramos, tačiau būtina peržiūrėti jos būdus, o vienas jų galėtų būti premijos prie rinkos kainos subsidija.
„Aš tikrai matau, kad subsidijavimo modelį būtina peržiūrėti. Nepasisakau, kuris modelis galėtų būti. Prie šios subsidijų peržiūros turi būti prieita su ta mintimi, kad žaliąją energetiką turime išleisti į rinką, ir jeigu subsidijuojame, subsidijuojame taip, kad neiškraipytume rinkos. Nes jeigu dabar subsidijuojame, ji ateina į rinką su nuline elektros kaina ir iškraipo rinką“, - BNS teigė V.Poderys.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje vystyti elektros gamybos projektus be paramos neįmanoma.
„Jeigu norime sinchronizuotis su Vakarais, turime Lietuvą, Baltijos šalis išlaikyti su ganėtina ir pakankama elektros generacija. Dėl konkurencingumo - kokią gamybą bediegtum, reikia subsidijų prie dabartinių kainų. Deja, tokia situacija. Kad turėsime generaciją vystyti, rodo ir tie sistemos adekvatumo skaičiavimai, kad 2023-2025 metams turėsime būti įdiegę naujų generatorių“, - kalbėjo V.Poderys.
Tačiau, jo nuomone, jeigu Europos Sąjungos lygiu bus pakeista apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistema, padidinant jų kainą, žalioji energetika taptų labiau konkurencinga.
„Apie ką dažnai nekalbama ir pamirštama, tai vadinamųjų ATL kaina ir dėl ko visi sunerimę, dėl ko nesiunčia rinka investuotojams teisingų signalų, nes neveikia ši sistema. Dabar ką Europos Sąjunga daro, bando sutvarkyti ATL prekybos sistemą su ta mintimi, kad ATL turėtų būti daug brangesni. Jei dabar svyruoja tarp 6-8 eurų už toną, kad jie svyruotų tarp 20-30 eurų, o gal ir daugiau, o tada dėl šito efekto kaina turėtų išbrangti, nes turime daug angliavandenilinės (dujų, naftos produktų - BNS) generacijos. Bet tuomet žalioji energetika taptų konkurencinga savaime“, - tikino jis.
Šiuo metu Lietuvos elektros biržoje elektros megavatvalandės kaina paprastai siekia tarp 30-40 eurų, o atsinaujinančių energijos šaltinių - saulės ir vėjo energijos - gali siekti ir dvigubai daugiau. Šiuo metu vystomi atsinaujinančios energetikos projektai remiami per kvotų sistemą - aukcionus laimėjusiems gamintojams 12 metų mokamas fiksuotas tarifas. Dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis laikosi nuomonės, kad naujus projektus būtų galima subsidijuoti Europos Sąjungos lėšomis.
V.Poderį prieš rinkimus LVŽS įvardijo kaip savo kandidatą į energetikos ministrus. Jis šiuo metu dirba vyriausiuoju Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patarėju, komisijai jis vadovavo 2007-2009 metais. Vėliau V.Poderys buvo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius, vadovavo Energetikos ministerijos valdomai bendrovei „Epso-G“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...