„Mūsų Achilo kulnas yra generacija. Be jos išvystymo būtų labai apsunkinta sinchronizacija. Problema ta, kad „Lietuvos energija“ elgiasi kaip tikras rinkos žaidėjas. Jei rinkoje nėra signalų, tai jie ir nestato, neplėtoja naujų projektų. O šalis yra užsibrėžusi tikslą plėtoti su saugumu susijusį projektą. Tai buvo apsispręsta, kad turime spręsti šią problemą. Teisės aktuose turi būti numatyta „Lietuvos energijai“ pareiga ir tam tikros sąlygos, kaip jie turi plėtoti elektros gamybą arba generacijos įrenginius. Jie neturi užimti pozicijos, kad yra laisvi rinkos žaidėjai“, - Eltai teigė V. Poderys.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarta svarba pripažinimo, kad Baltarusija, statydama Astravo atominę elektrinę, pažeidė net kelis Espoo konvencijos straipsnius. Pasak komisijos pirmininko, šis pripažinimas gali svariai pasitarnauti ateityje.

„Tai yra tikrai svarbus sprendimas, kuris ateityje gali pasitarnauti dėl ginčų ar elektros neįsileidimo iš Rytų, taip pat galimos žalos atlyginimo branduolinių avarijų atveju. Čia yra koziris, kurį reikia brandinti ir turėti, nors spaudoje yra nuskambėję, esą čia tik šiaip sau palinkėjimas“, - Eltai sakė V. Poderys.

Pasak jo, taip pat svarstytina, ar Lietuvai nereikėtų turėti plano B, jeigu Latvija ar Estija neturės apetito plėtoti sinchronizacijos projektą.

„Trys Baltijos operatoriai buvo sutarę birželio pradžioje, atsijungus nuo BRELL (Rytų elektros tinklų žiedo. - ELTA) sistemos, daryti išsibandymą salos režimu. Buvo nemalonus siurprizas, kai Estijos ir Latvijos operatoriai pasakė, kad jie to nedarys dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo atveju palinkėjome tiek ministerijai, tiek operatoriui (Latvijos ir Estijos. - ELTA), kad būtų sudaryti tam tikri įpareigojantys susitarimai, bendri planai ar bendras projekto aprašymas. Idealiu atveju jie galėtų pasidaryti sinchronizacijos įstatymą ar kažkokį kitokį atitikmenį, kad (Lietuva būtų užtikrinta, jog. - ELTA) tikrai bus įvykdomas projektas“, - komentavo komisijos pirmininkas.

ELTA primena, kad pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis ir papildoma jūrinė jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Energetikos ministerijoje šiuo metu yra ruošiamasi būsimoms deryboms su Rusija dėl atsijungimo nuo BRELL. Šiose derybose, kurias planuojama pradėti dar šiemet, dalyvaus ir EK.

Kaip interviu Eltai kiek anksčiau teigė energetikos ministras, generacijos klausimas pereinamuoju sinchronizacijos (prisijungimo prie Vakarų elektros tinklų) laiku yra sudėtinė sinchronizacijos projekto dalis, todėl pernai buvo daug dirbama tiek Baltijos šalių, tiek Lietuvos mastu.

„Šiandien turime apytikslius skaičius, kad Lietuvai trūksta apie 300 MW lanksčios, patikimos generacijos pajėgumų, kurie turėtų atsirasti iki 2025 m. Iki to laiko taip pat vertiname tuos pajėgumus, kuriuos turime šiandien. Svarbu tai, kad praėjusiais metais buvo įvardinta generacijos pajėgumų apimtis, o šių metų tikslas - užtikrinti būdą, kaip efektyviausiai tą generaciją pasiekti“, - sakė Ž. Vaičiūnas.