„Pažiūrėjome duomenis. Ir matome asmenų, nedidelė grupė, kurie 4 metus iš eilės kasmet eina į nedarbą ir gauna draudimo išmokas. Tą pristatėme ir Trišalėje taryboje. (...) Aš manau, kad yra problema, kai žmonės atostogauja už dirbančiųjų pinigus. Tai yra darbo paieškos metu mokama išmoka ir tuo metu reiktų ieškoti darbo. Tai reikia sutikti, kad problema nėra didelė, bet norime, kad ji neišaugtų“, – trečiadienį žurnalistams aiškino V. Šilinskas.

„Paanalizuosime dar detaliau duomenis, kokie tai asmenys, kokios priežastys, nes gali būti ir pateisinamu priežasčių, ir siūlysime sprendimus. Bet akivaizdu, kad tai bus naujai Vyriausybei ar Seimui padaryti“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad dažnas išėjimas iš darbo nebūtinai yra sukčiavimas ar neteisingas elgesys.

„Reikia skirti teisinga ir teisėta. Jeigu žmogus prarado darbą ir jo ieško ir gauna išmoką, tai teisinga ir teisėta. Jei išmokas naudoja ne darbo paieškos laikotarpiu, tai klausimas, ar teisinga“, – tikino jis.

SADM pateikus informaciją, kad lyginant 2023 ir 2024 m. liepos mėnesius, bedarbių kiekis išaugo tarp asmenų iki 30 metų, V. Šilinskas nemano, jog tai rodo didesnį piktnaudžiavimo mastą. Pasak jo, jaunimas dažniau praranda darbą ar iš jo išeina, bet ir greičiau susiranda naują.

Šiandien sumokamo tarifo neužtenka. Tai klausimas, ar didinti tarifą, mažinti išmokas. Kad to klausimo nereikėtų, galbūt galima spręsti kitaip.

 

„Tarp jaunimo apskritai daugiau gaunančių nedarbo draudimo išmoką. Tai negalima sakyti, kad daugiau piktnaudžiaujančių. Taip pat matome tendenciją, kad jaunimas dažniau darbą keičia, bet tai nebūtinai piktnaudžiaujantis. Nes ir terminas, kiek jaunimas nedirba, būna trumpesnis. Tai darbus keičia, bet tai daro dažniau“, – komentavo jis.

Reikia spręsti ir nedarbo išmokų deficitą

V. Šilinskas taip pat paminėjo, kad tiek 2024 m., tiek 2025 m. socialinio draudimo išmokų biudžete matomas nedarbo rūšies paramos deficitas – išmokama daugiau nei surenkama. Anot jo, jis siekia 28 mln. arba 5 proc. nuo įmokų, iš kurių skiriamas finansavimas.

„Mes matome, kad tiek šiemet, tiek kitais metais suprogramuotas minusas. Jis nėra didelis, apie 5 proc. nuo biudžeto. Bet tendencija nėra gera. Tai kol nėra didelio minuso, ieškome, kaip išspręsti“, – sakė V. Šilinskas.

Anot jo, šis klausimas yra viena iš priežasčių, kodėl keliamas klausimas dėl piktnaudžiavimo nedarbu. Ministro vertinimu, išsprendus tokią problemą nereikėtų mažinti išmokų.

„Šiandien sumokamo tarifo neužtenka. Tai klausimas, ar didinti tarifą, mažinti išmokas. Kad to klausimo nereikėtų, galbūt galima spręsti kitaip“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, lyginant 2024 m. rugsėjį su 2023 m. rugsėju, nedarbo kiekis išaugo 0,4 proc., o bedarbių skaičius išaugo 7,8 proc. arba 11,6 tūkst. asmenų.

Ministerijos duomenimis, 2024 m. birželį nedarbo draudimo išmoką gavo 79,1 tūkst. asmenų. Iš jų, 49 tūkst. iš jų nedarbo išmoką gavo ne tik 2024 m., bet ir 2020–2023 m. laikotarpyje.