Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.

„Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi. Ir mano galva, bet kokie parametrų pasukiojimai nėra tikslingi, nes vis dėlto mokesčių sistema yra toks sisteminis dalykas, mechanizmas, kur sueina daug tarpusavyje susijusių indų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Pasak jo, tik dalinės mokesčių korekcijos nebūtų tikslingos.

„Nemanau, kad reikėtų koncentruotis į lengvatas ar kažkokius fragmentinius pakeitimus. Jeigu daryti, tai daryti visos sistemos peržiūrą – tam reikia pasirengti. Tam reikalingas laikas ir dėl to, mano galva, mintis, kad pakeitimai turėtų būti daromi ne su ateinančių metų biudžetu, o jau galvojant apie 2023 metų biudžetą, na, yra nuosekli ir suprantama“, – argumentavo centrinio banko vadovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot jos, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.

Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

Pasak. S Skaistės, sprendimai dėl mokesčių, tikėtina, būtų priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų.