Ne tik Lietuva gaus naudos iš euro įvedimo, bet ir pati euro zona priima patikimą, lygiavertę naują narę. Taip tikino į Lietuvą atvykę tarptautinės konferencijos dalyviai.

Gaus gerą partnerį

Vakar Lietuvos banko kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), EK ir Lietuvos Finansų ministerija organizuotoje konferencijoje "Euras Lietuvoje" buvo tvirtinama, kad Lietuva į euro zoną įsilies kaip lygiavertė narė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad dažnai yra klausiamas, kokios naudos iš euro įvedimo gaus Lietuva, tačiau, pasak jo, ne mažiau svarus klausimas yra ir tai, kokios naudos euro zona turės iš naujosios partnerės.

"Vienas žurnalistas manęs neseniai paklausė, ar euras Lietuvai reiškia didesnį atsiribojimą nuo Rusijos? Jis nustebo, kai atsakiau "ne". Lietuvai jis reiškia, kad mūsų europinė orientacija yra pastovi, ir mes esame visiškai pasiruošę gilesnei integracijai į ES. O integracija nereiškia, kad tik prisijungia viena nauja narė, bet visos narės kartu su ja tampa vienu dariniu", – pastebėjo V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovo teigimu, didėja Lietuvos konkurencingumas, ekonominis, finansinis stabilumas, o visa tai yra labai svarbu visai Bendrijai. "Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių ES. Ji taip pat bus ir viena sparčiausiai augančių euro zonoje. Be to, euro zona pasipildys nare, kuri užima 17 vietą iš 200 naujausioje Pasaulio banko verslo ataskaitoje. Lietuva laikosi finansinės drausmės, yra atsakinga", – sakė V.Vasiliauskas.

Premjeras Algirdas Butkevičius sakė taip pat tikįs, kad Lietuva bus atsakinga ir patikima euro zonos narė. "Lietuva yra pasirengusi aktyviai įsitraukti į ES atsinaujinimo programą. Būdama viena Europos ekonominio augimo lyderių, Lietuva atsineša ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų, stiprų partnerystės ir solidarumo jausmą. Kartu gerai suvokiame ir laukiančius iššūkius bei atsakomybę, kad būtų laikomasi atsakingos ir tvarios viešųjų finansų politikos, vykdomos ryžtingos struktūrinės reformos, sėkmingai įsiliejama į bankų sąjungą", – kalbėjo A.Butkevičius.

Panašias mintis dėstė ir ECB pirmininkas Mario Draghi ir EK viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas.

Pasak M.Draghi, Lietuva ne tik pertvarkė savo ekonomiką, kad būtų pasiruošusi stojimui į euro zoną ir atitiktų keliamus reikalavimus, bet ir prisidėjo prie euro zonos stabilumo didinimo. "Vienas Lietuvos prioritetų pirmininkaujant ES Tarybai buvo tolesnis bankų sąjungos kūrimas, taip pat ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas. Galime pasimokyti iš Baltijos šalių, nes jų vyriausybės veikė ryžtingai ir neatidėliodamos", – akcentavo M.Draghi.

Instrumentas plėtrai

Premjeras konferencijoje sakė, kad euro įvedimą vertina kaip ekonominio saugumo garantą, dar vieną priemonę, kuri padeda siekti valstybėje didesnio finansinio stabilumo, tvariai plėtoti ekonomiką. "Tai reiškia naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų pajamų augimą, stiprėjantį valstybės konkurencingumą. Euro įvedimas yra ne vien Lietuvos, įveikusios ekonomikos krizę ir pasiekusios reikiamą konvergencijos lygį, įvertinimas, bet ir puikus instrumentas tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai", – mano ministras pirmininkas.

Pasak V.Vasiliausko, didesni pasikeitimai visuomet lydimi įvairių mitų ir nerimo. Valiutos keitimas – ne išimtis. Tačiau jis sakė dėl to pernelyg nesirūpinąs. "Būsiu atviras – aš nelabai nerimauju dėl šio nerimo. Mūsų kaimynių – Latvijos, Estijos – patirtis parodė, kad baimės išnyks greitai po sausio 1-osios, kai paaiškės, kad mūsų tautinis identitetas neišnyko, o kainos nepakilo, ir mes nieko nepraradome, tik laimėjome", – tikino V.Vasiliauskas. Jis pažymėjo, kad, įvedus eurą, Lietuvai reikės dar daugiau savikontrolės ir finansinės drausmės – mat su euro įvedimu gali padaugėti ir pagundų, nes skolinimasis bus pigesnis.

Anot M.Draghi, euro įvedimas ypač padės Lietuvai pritraukti užsienio investicijų, juolab kad Latvijoje ir Estijoje jau naudojamas euras, o investuotojai Baltijos šalis laiko viena ekonomine erdve, tad Lietuva, neįsivesdama euro, konkurencine prasme atsiliktų.

Taip pat, M.Draghi įsitikinimu, priklausymas euro zonai Lietuvai gali užtikrinti stabilumą įtemptoje geopolitinėje aplinkoje.

Turėsime pasiimti patys

Ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad euro įvedimas gali duoti naudos, tačiau ar jos gaus Lietuva, priklauso tik nuo jos pačios – nuo to, kaip bus pasinaudota atsiradusiomis galimybėmis. "Labai teisingai sako V.Vasiliauskas – euras nėra tikslas pats savaime, bet įrankis. Viskas priklausys nuo to, kaip Lietuva sugebės juo pasinaudoti", – paklaustas, ar ne pernelyg įkvėptai kalba konferencijos prelegentai, komentavo Ž.Mauricas.

Jo teigimu, akivaizdesni keli naujos valiutos pranašumai: sumažės valiutos keitimo išlaidos, euras galės būti naudojamas Lietuvos žinomumui didinti, dėl to gali padaugėti turistų, taip pat išnyks valiutos pokyčio rizika, o tai svarbu verslui.

Grėsmės, pasak ekonomisto, vis dėlto išlieka – neretai valstybės, įstojusios į euro zoną, paslysta dėl to, kad sumažėja skolinimosi išlaidos, padidėja pasitikėjimas. "Kyla daugiau pagundų skolintis, išlaidauti. Šiuo keliu nuėjusių valstybių buvo nemažai. Užduotis Lietuvai – nepasiduoti toms pagundoms. Be to, nereikia galvoti, kad turime eurą, tad investuotojai ateis patys savaime. Tai – tik įrankis, kuris leis šiek tiek įtikinti investuoti Lietuvoje, bet ji pati turi dėti daugiau pastangų, kad pritrauktų investuoti būtent Lietuvoje, o ne Latvijoje ar Estijoje", – sakė Ž.Mauricas.

Įteikė žvaigždę

Vakar Lietuvos bankui įteikta Euro žvaigždė – ženklas, tradiciškai dovanojamas ES bendrąją valiutą įsivedančiai valstybei. Simbolinį narystės euro zonoje ženklą V.Vasiliauskui įteikė M.Draghi.

Iš ECB būstinės Frankfurte prie Maino į Vilnių atkeliavusi Euro žvaigždė bus eksponuojama Lietuvos banko Pinigų muziejuje.

2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps devynioliktąja euro zonos, vienijančios beveik 340 mln. gyventojų, nare.