„Kokio dizaino bus mokestis – man taip ir nėra aišku. Jeigu aktyvų, tai nuo turto dalies. Aktyvuose trys ketvirtadaliai yra paskolos, tai reiškia, nuo paskolų bazės 0,4 proc. punkto. Mano galva, turint omeny koncentracijos laipsnį mūsų bankinio sektoriaus, tai yra akivaizdus kanalas mokesčio pavertimui į papildomas palūkanas paskoloms arba dar labiau mažesnes palūkanas už indėlius“, – laidoje „DELFI Diena“ teigė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, negalima lyginti bankinių sistemų tarp šalių, todėl reikėtų nuspręsti, kokios mokesčių sistemos norime.

„Lietuvos bankas šioje vietoje yra labai nuoseklus. Mes nuo pat šios Vyriausybės kadencijos pradžios labai aiškiai laikėmės pozicijos: kolegos, žiūrėkime sistemiškai ir imkime visą sistemą, ir ten žiūrėkime, ką galime padaryti. (...) Mano galva, jei kalbėt apie banko apmokestinimą, tai tokio apmokestinimo tikslas turėtų būti ne fiskalinis, o tam tikras reguliacinis“, – DELFI teigė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

Lietuvos bankų asociacija tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.