Pastaroji, kaip teigia mokslininkai, siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, yra paremta pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu ir pan.

Apie alternatyvų atliekų panaudojimą pirmadienį bus kalbama parlamentarės organizuojamoje diskusijoje.

„Mes norėsime parodyti (...), kad dabar jau yra galimybių pagaminti, perdirbti iš atliekų ir kad žaliavos poreikis tų gaminių gamybai jau šiandien yra. Tai yra toks ėjimas žiedinės ekonomikos keliu, jam esame pasiruošę. Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų“, – Eltai kalbėjo V. Vingrienė.

Jos manymu, gali būti, kad galimybės deginti atliekas ateityje apskritai nebeliks.

„Kaip tik Europos Parlamentas (EP) pritarė plastiko direktyvai – maišeliai turės būti apmokestinti, ausų krapštukams, balionų laikikliams nebus galima naudoti plastiko, o tai yra pagrindinė labiausiai kaloringa atlieka deginimui“, – akcentavo Seimo narė.

Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų.

Pasak jos, į diskusiją kviečiami ir mokslininkai, kurie kalbės ne tik apie tai, kaip panaudoti atliekas, bet kaip apskritai jų vengti – pradedant nuo ekologinio dizaino, koncentruojantis į produkto ilgaamžiškumą, atnaujinimą, kokybės pagerinimą ir galiausiai – antrinį panaudojimą. Parlamentarės teigimu, tai – pagrindinės žiedinės ekonomikos kryptys, kuriomis turėtume eiti.

Tuo tarpu atliekų deponavimas sąvartynuose ir deginimas turėtų būti mažinamas dar ambicingiau, nei yra nustatyta dabar, sako V. Vingrienė.

„Mes ir dabar kalbame, kad sąvartynuose tikrai minimaliai turėtų būti šalinama, galbūt einama 0 proc. link, nors yra 10 proc. riba nustatyta po 2030 metų, bet išsikelkime sau kaip galima aukštesnius tikslus. (Atliekų. – ELTA) deginimas – ne daugiau kaip 20 proc., bet gal mes išsikelkime sau tikslus iki 2030 metų apskritai neturėti ką deginti, nes viskas bus panaudota, perdirbta ir viskas įsijungs į tą uždarą žiedinį ciklą“, – pažymėjo parlamentarė.

Jos teigimu, gali paaiškėti, kad atliekų perdirbimas yra naudingesnis ir užtikrintų didesnes pajamas bei verslų kūrimąsi geriau nei ėjimas „lengviausiu keliu, t. y. neinvestuojant į pirminį rūšiavimą ir gyventojų ekologinio sąmoningumo ugdymą“.

Diskusijoje Seime dalyvaus Aplinkos ministerijos atstovai, Savivaldybių asociacijos nariai, regioninių atliekų tvarkymo centrai, atliekų perdirbimo įmonių atstovai ir pan.

ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį, atmesdamas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad deginimo įrenginiai, kuriuose kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, negali stovėti arčiau nei per 20 kilometrų nuo gyvenamųjų namų.

Už tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys. Prieš - už tai, kad reikėtų palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, – balsavo 36 parlamentarai. Susilaikė 6 Seimo nariai.

Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė anksčiau Seimo posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.

Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

Prezidentė siūlė naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.

Tuo metu EP praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti ES nuo 2021-ųjų.

EP pritarė tam, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.