„Jau esame finišo tiesiojoje, tikrai yra viskas tinkamai pasiruošta, techninių problemų nematome, sinchronizacijos projektas turi įvykti sėkmingai“, – žurnalistams penktadienį „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre sakė Ž. Vaičiūnas.

„Gyventojams svarbu, kad to pajausti niekaip nereikės, kas buvo planuota, taip ir turėtų vykti. Jokio elektros energijos tiekimo nutraukimo nebus, visiems planams yra pasirengta“, – užtikrino ministras.

Savo ruožtu, elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pabrėžė, kad prieš savaitgalį atlikta apie 95 proc. visų sinchronizavimui reikalingų darbų.

Jis pakartojo, jog gyventojai sinchronizavimo nepajus.

„Viskam pasiruošta seniai. Nereikia įsivaizduoti, kad kažkas ryt ar poryt įvyks, nes didžiausi darbai jau padaryti. Linijos pastatytos, sinchroniniai kompensatoriai pastatyti, 10 iš 11 linijų su Baltarusija jau atjungta“, – žurnalistams sakė R. Masiulis.

Anot „Litgrid“ vadovo, „kad visiems būtų ramiau“, savaitgalį bus įjungti beveik visi Baltijos šalių elektros gamybos pajėgumai, valstybės turės elektros perteklių.

Jis sakė, kad sinchronizavimas nėra sudėtingas techniniu lygiu, o tai labiau yra didelis geopolitinis žingsnis.

Jau esame finišo tiesiojoje, tikrai yra viskas tinkamai pasiruošta, techninių problemų nematome (...).

Pasak Ž. Vaičiūno, pasirengta įvairiems galimiems incidentams. Vis dėlto ir Lietuvoje, anot jo, pastebima aktyvesnė dezinformacija: „Žinutės, kad bus brangesnė elektra, kad sistema nebus stabili. Tai informacija, kurią reikia paneigti.“

Pasak ministro, pasitaiko pavienių asmenų, fotografuojančių energetikos infrastruktūros objektus, jie yra sulaikomi. Ministras patikino, kad saugumas sustiprėjęs, nuo sausio vidurio sinchronizavimui būtinos „LitPol Link“ jungties objektus pradėjus saugoti Viešojo saugumo tarnybai.

R. Masiulis tikino, kad infrastruktūros apsauga buvo itin sustiprinta po Estijos ir Suomijos kabelio „EstLink 2“ pažeidimų, ji bus stiprinama toliau.

„Dirbame ties programa, kad toliau dar labiau stiprintume“, – teigė jis.

Sinchronizavimo postūmis įvyko 2017–2018 metais

Ž. Vaičiūno teigimu, dar 2007 metais Baltijos šalys pateikė paraišką jungtis prie Europos tinklų, o kertiniai metai buvo 2017 ir 2018-ieji, kai Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl sinchronizavimo scenarijaus, padėti įgyvendinti projektą sutiko Lenkija.

Svarbūs, anot jo, buvo ir 2019 metai, kai šalys sutarė dabartinę sinchronizavimo datą – 2025 metų pradžią.

„Nuo to laiko sistemų operatoriai darė labai atsakingą ir kruopštų darbą pasirengiant sinchronizacijai. 40 projektų per Baltijos šalis, šimtais kilometrų linijų, tūkstančiai atramų. Tai tikrai iškalbingi skaičiai“, – kalbėjo ministras.

Lietuva, Latvija ir Estija vasario 8-ąją, šeštadienį, apie 9 valandą ryto ketina atsijungti nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS). Tuomet vyks bendras maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymas, po kurio Baltijos šalys nebegrįš į senąją sistemą – sekmadienį popiet jos pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.