Vaiko priežiūros atostogos bus finansiškai saugesnės?

Su vaiku, bet be pinigų

SADM teigimu, šeimai susilaukus vaiko tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi.

"Tikimės, kad patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Manome, kad įstatyme įtvirtinami neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaikelio ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokamas vaiko priežiūros išmokos dydis, lygus gautam darbo užmokesčiui, bus paskata tuo pasinaudoti, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nors atrodo, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pavyzdžiui, 2020 m. "Sodros" duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc., arba 7,5 tūkst., – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.

Tikimės, kad patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą.

Ką siūloma keisti?

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų du neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tada bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus du mėnesius, tuomet išmoka būtų mokama jam, o mama grįžtų į darbą.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, SADM siūlo vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo, neatskaičiavus mokesčių, t.y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020 04 01 iki 2021 03 31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Ilgiau namie – mažiau pensijos

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), vaiko priežiūros atostogų klausimas visuomet sukelia galybę diskusijų, kadangi yra svarbus tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Ji primena, kad ryšio tarp tėvų ir vaikų išlaikymas, galimybė vaiko priežiūros metu neiškristi iš darbo rinkos lanksčiai dirbant – pagrindiniai aspektai, kuriuos siekiama suderinti perkeliant į Lietuvos teisę ES direktyvos nuostatas. Tačiau verslininkų atstovai mano, kad SADM parengtas naujojo įstatymo projektas, kuris turėtų atspindėti direktyvos tikslą – užtikrinti geresnes galimybes šeimai ir profesinei veiklai derinti, ilginant vaiko priežiūros atostogas, ne visai tiksliai atspindi direktyvos siekius.

Nemanau, kad termino ilginimas yra geriau mamai, kuri pusmečiu ilgiau bus iškritusi iš darbo rinkos.

"Pirma, projekte yra siūloma ilginti vaiko priežiūros terminą, – savo komentare skelbia LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. – Šiuo metu turime galimybę rinktis tarp 12 ar 24 mėnesių, siūloma – 18 ar 24 mėnesiai. Trūksta argumentų, kuo keičiant terminus ir ilginant priežiūros laiką, išmokų mokėjimą, sistema bus patrauklesnė darbuotojams bei darbdaviams. Galima sutikti, kad laiko ilginimas iš esmės nepablogina situacijos, tačiau ar tikrai turime gerai išvystytą vaiko priežiūros infrastruktūrą, kuri leis tėvams grįžti į darbo rinką ir ramiai palikti kūdikį lopšelyje ar su aukle? Drįsčiau tuo abejoti, nes vien sostinėje keliems tūkstančiams vaikų trūksta priežiūros įstaigų. Sakoma, kad tokia reforma pagerina vaikų auginimo sąlygas, tačiau nemanau, kad termino ilginimas yra geriau mamai, kuri pusmečiu ilgiau bus iškritusi iš darbo rinkos. Tai reiškia ne vien didesnę riziką sugrįžus gauti mažesnį darbo užmokestį, tačiau ir ateityje gauti mažesnę pensiją."

Antra, pasak E.Radišauskienės, pasiūlymuose yra keičiama išmokų mokėjimo tvarka ir jų dydžiai. Siūlant tėvams galimybę užsidirbti ir prižiūrėti vaiką pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, verslui norėtųsi matyti lygias galimybes ir sąlygas visiems tėvams, neskirstant jų pagal uždirbamas pajamas. Šiuo atveju neįvertinta reali galimybė darbuotojui grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, kai jis uždirba tiek pat arba daugiau nei paskirta išmoka. Tuo metu darbuotojams, kurie uždirba mažiau, siūloma tik padengti skirtumą tarp gaunamų pajamų ir išmokos. Siūlymuose nenumatytas mechanizmas, kuris skatintų tokius darbuotojus grįžti į darbą. Nepateikiamos proporcingai mažesnės ar kitokios išmokos, lygiagrečiai nesiūloma infrastruktūros plėtra ir vaiko priežiūros paslaugų įvairovė.

"Galima teigti, kad sistema yra draudiminė ir siekiama kompensuoti tik prarastas tėvų darbines pajamas, – sako LVK vadovė. – Tai netiesa, nes sistema iš esmės turi ne tik socialinio draudimo, bet ir socialinės paramos elementų. Reikėtų įvertinti siūlomus pokyčius sistemiškai, nerūšiuojant darbuotojų pagal jų gaunamas pajamas ir suteikiant visiems vienodą galimybę dirbti ir prižiūrėti savo vaiką. Juk nuo to, kad tėvai negaus išmokų, nes jie turės darbinių pajamų, nukentės tik tėvai, bet ne socialinio draudimo sistema. Todėl pagrindinis mano siūlymas siekiant ne žodžiais, o darbais padėti tėvams – gaunantiems pajamas mokėti vaiko priežiūros išmoką, tačiau tartis dėl jos dydžių. Kitu atveju lieka neaišku, ar tikrai siūloma išmokų sistema yra patraukli tėvams, auginantiems vaikus ir tuo metu patiriantiems tikrai nemažai finansinių ir vaiko priežiūros iššūkių?"

Kaip tai paveiks darbdavius?

Trečias E.Radišauskienės pastebėjimas, kad pasiūlymuose niekaip neišanalizuotas darbdavio vaidmuo, nes iš esmės reziumuojama, kad bet kokiu atveju darbdavys turės sutikti su darbuotojo prašymu dėl lanksčių darbo sąlygų. Tačiau darbdaviui pagal naujus siūlymus neapsimokėtų leisti darbuotojui dirbti prižiūrint vaiką – kadangi, išleidus darbuotoją į vaiko priežiūros atostogas, paprastai terminuotai yra įdarbinamas pakaitinis darbuotojas. Jeigu su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, būtų sudaroma darbo sutartis dėl lanksčių sąlygų, darbdaviui reikėtų išlaikyti jau du žmones, tad darbo vietos kaina žymiai išaugtų.

"Nebejotinai tai sukurs nenorą leisti didesnes lėšas ir užvers galimybes vaiką prižiūrinčiam asmeniui lengviau grįžti bei integruotis į darbo rinką. Todėl vargu ar galima bus svarstyti, apie "neiškritimą" iš darbo rinkos, nes, norint susigrąžinti vaiko priežiūros atostogose esantį darbuotoją, reikia kartu įvertinti ir pakaitinio darbuotojo teises ir garantijas, kurios iš esmės lieka visai neaptartos pasiūlymuose, – mano ji. – Valdžios pasiūlymuose nėra visapusiškai suderintos visų įsitraukusių dalyvių teisės ir garantijos naudos, įskaitant ir naudą valstybei, skaičiuojant lėšas išmokoms ir įplaukas, jei darbuotojai grįžta į darbą. Tik turint argumentais ir skaičiais pagrįstus pasiūlymus, galima atsakyti, ar siūloma reforma tikrai paskatins darbuotojus, susilaukusius vaikų, tartis dėl lankstaus darbo, o darbdaviui su tokiu pasiūlymu sutikti. Šių aspektų neįvertinus, susiduriame su situacija, kai valdžios siūlomos reguliacijos galimai tik mažina šeimos ir profesinės veiklos derinimo galimybes."