Vaistai turėtų pigti 15–20 proc. – to tikisi politikai, nusprendę apriboti ir nekomensuojamųjų medikamentų antkainius. Laisvosios rinkos ekspertai įspėja, kad dėl tokio suvaržymo vaistai tik brangs.

Privalės atskleisti kainas

Pernai rudenį kilusi panika dėl pandeminio kiaulių gripo grėsmės sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui ir kitiems politikams atvėrė akis – kai kurie gyvybiškai svarbūs vaistai tapo beveik neįperkami.

Valdžios atstovai apskaičiavo, kad nuo gamintojų iki vaistinių atkeliavę kai kurie medikamentai pabrangsta net iki 40–100 proc. Vaistai Lietuvoje per brangūs, nes konkurencija tarp jų pardavėjų esą per menka. Todėl pasiskubinta prekybininkų antkainius riboti įstatymu. Vakar tokioms Farmacijos įstatymo pataisoms pritarė dauguma Seimo narių.

Nekompensuojamųjų vaistų gamintojai ir importuotojai nuo balandžio privalės Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruoti į Lietuvą įvežamų vaistų kainas. Valdžios atstovams turės būti nurodoma medikamento pirkimo iš pagrindinės įmonės kaina, be atstovybės ar importuotojo antkainio.

Per artimiausius mėnesius Vyriausybė dar turės apsispręsti dėl maksimalaus antkainio ir parengti įstatymo įgyvendinamuosius aktus.

Įstatyme numatyta, kad nekompensuojamojo vaisto mažmeninė kaina negalės būti didesnė negu vaisto gamintojo arba importuotojo deklaruota kaina, pridėjus Vyriausybės nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius bei PVM. Tai reiškia, kad didmeninio platinimo licencijų turėtojams ir vaistinėms taip pat uždrausta taikyti didesnį prekybos antkainį, negu nustatys Vyriausybė.

Pasigedo konkurencijos

Iki šiol valstybė taip reguliuoja tik receptinių kompensuojamųjų vaistų kainas. Jie užima apie 47 proc. medikamentų rinkos. Receptinių nekompensuojamųjų vaistų parduodama apie 14 proc.

Politikai viliasi, kad nauja tvarka vaistų gamintojams, importuotojams ir prekybininkams neleis nepagrįstai branginti medikamentų. Taip pat tikimasi didesnio vaistų kainodaros skaidrumo.

Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas skaičiavo, kad pagal naują tvarką vaistai gali atpigti vidutiniškai 10–15 proc. Esą nauja vaistų kainos skaičiavimo tvarka bus taikoma ir jau atsivežtiems vaistams, ir tiems, kurie bus atsigabenami po balandžio 1-osios.

"Be abejo, bus visko, bet po dviejų trijų mėnesių tokio pasistumdymo vaistų kainos įgaus realų pavidalą", – vylėsi ministras.

Pasak jo, Vaistų kontrolės tarnyba jau pradėjo fiksuoti, kokios vaistų kainos yra dabar, kad vėliau nekiltų jokių spekuliacijų.

Tiesa, nauji reikalavimai nebus taikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistams (pavieniams pacientams būtiniems neregistruotiems vaistiniams preparatams, tiekiamiems į Lietuvą pagal gydytojo paskyrimą).

Farmacininkai laukia tęsinio

Medikamentų importuotojai ir prekybininkai ne kartą buvo sakę, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms jie veikiausiai turės branginti kitus vaistus ir preparatus. Tačiau farmacininkai paties įstatymo kritikuoti neskuba. Jie su nerimu laukia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuose bus nurodyti ir minėti vaistų antkainių dydžiai.

"Pati idėja nėra bloga, nes šis įstatymas tai – teisinis pagrindas mažinti vaistų kainas ir didinti jų prieinamumą pacientams. Tačiau reikia palaukti, kol bus parengti konkretūs įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nurodantys antkainių dydžius. Kai jau žinosime, kokie jie bus, galėsime dėliotis naujus veiklos planus, – dienraščiui aiškino Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis. – Šis įstatymo projektas nuo pat pradžių kėlė labai daug diskusijų tiek dėl laisvosios rinkos suvaržymų, tiek dėl galimų vaistinių bankrotų. Tačiau kol kas tai – tik žalias įstatymas."

Vaistinių tinklai ir didmenininkai baiminosi, kad sumažinus antkainius vaistų gamintojai tiek pat padidins kainas. Tuomet platintojai esą neteks dalies pelno, o pirkėjai nieko nesutaupys, nes kainos nepasikeis.

Vaistinių atstovai skelbė, kad pernai kompensuojamųjų vaistų antkainiai siekė apie 11 proc., o kitų medikamentų – 17–20 proc.

Tyrimas tęsiamas

Konkurencijos taryba tęsia tyrimą dėl draudžiamų susitarimų, kuriais įtaria aštuonias farmacijos bendroves. Vaistų gamintojai ir platintojai kaltinami pamynę sąžiningos konkurencijos principus ir iškraipę medikamentų kainas, nes šie vaistus ligoninėms esą tiekia apie 20–75 proc. ar net kelis kartus pigiau nei vaistinėms. Dauguma farmacininkų įtarimus neigia ir tikina, kad konkurencijos sargai bando juos nubausti ne už per dideles, o už per mažas medikamentų kainas.

Maksimali bausmė už draudžiamą susitarimą – piniginė bauda iki 10 proc. bendrovės metų apyvartos.

Komentaras

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Tokius parlamentarų užmojus vertiname labai neigiamai. Blogiausia, kad šio sprendimo padarinius pirmi pajus pacientai – vaistai brangs, nes valdžia įteisins maksimalų antkainį. Anksčiau tiek gamintojai, tiek prekybininkai konkuravo kainomis, o dabar tam tikrų vaistų kainos turės būti iš esmės vienodos, su vienodais antkainiais. Tad jeigu valdžia nustatys jų pačių anksčiau minėtą 20 ar 30 proc. antkainio ribą, visi verslininkai ir bandys ją pasiekti. Anksčiau tokių antkainių pas mus net nebuvo. O jeigu kai kurie prekybininkai ir buvo tiek pakėlę kainas, tai vienus preparatus atpigins, o kitus pabrangins, ir kur kas daugiau, nei atpigino pirmuosius.

Nukentės ir smulkios vaistinės. Lietuvoje vaistų antkainiai buvo reguliuojami daugelį metų – iki 2002 m. Tada šalies vaistinės buvo patekusios į katastrofišką padėtį, daugelis vos nebankrutavo, buvo labai sunku gauti tam tikrų vaistų. Taip pat gali nutikti ir dabar, bet valdžia vis tiek lipa ant to paties grėblio.